09/06/2026
JAU ŠIANDIEN Seimas spręs, ar dalį rezidentūros vietų susieti su penkerių metų įsipareigojimu dirbti regione. Tai vienas reikšmingiausių gydytojų rengimo sistemos pokyčių, nors esminiai klausimai apie jo pagrįstumą liko neatsakyti.
Per pastaruosius mėnesius dalyvavome klausymuose Lietuvos Respublikos Seimas, diskusijose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir susitikimuose su socialiniais partneriais. Kartu su kitomis organizacijomis Lietuvos medikų sąjūdis, Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga, VU SA MF, VU Rezidentų taryba, LSMU Studentų atstovybė, LSMU Rezidentų taryba ir Lietuvos medicinos studentų asociacija (LiMSA) teikėme pastabas, siūlymus ir konkrečius klausimus. Vis dėlto procesas, kuriame dalyvavome, iki šiol neatsakė į klausimus, nuo kurių toks sprendimas turėjo prasidėti.
Iki šiol nepateikta analizė, kodėl gydytojai pasirenka arba nepasirenka dirbti regionuose. Neatliktas poveikio vertinimas, kuris pagrįstų, kad ši priemonė yra veiksmingiausia. Neaišku, kokios alternatyvos svarstytos ir kodėl jų atsisakyta.
Dar daugiau klausimų kelia tai, kad dėl sprendimo, susijusio su rezidentūra, valstybės finansuojamomis studijomis ir gydytojų rengimo sistema, aiškios Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pozicijos taip ir neišgirdome. Ypač neramina ir kontekstas, kuriame šis sprendimas stumiamas toliau – viešai kalbama apie valdančiosios daugumos bei Vyriausybės pokyčius. Būtent tokiomis aplinkybėmis valstybė turi laikytis aukščiausių teisėkūros standartų – užtikrinti skaidrumą, atsakyti į iškeltus klausimus ir sprendimus priimti tik įvertinusi galimas pasekmes.
Seimo klausymuose buvusi Konstitucinio Teismo pirmininkė profesorė T. Birmontienė atkreipė dėmesį, kad siūlomas reguliavimas galimai prieštarauja Konstitucijos nuostatoms dėl asmenų lygiateisiškumo ir valstybės finansuojamo aukštojo mokslo principų. Iki šiol neišgirdome išsamaus šių argumentų vertinimo ar atsakymo, kodėl į juos nuspręsta neatsižvelgti.
Pastarosiomis dienomis viešai nuskambėjusi gydytojos istorija primena svarbią riziką: net ir tada, kai gydytojas pasirenka regioną, pasirašo ilgalaikį įsipareigojimą ir nori ten kurti profesinę ateitį, vien sutartis savaime neužtikrina, kad specialistas pasiliks. Šiuo atveju gydytoja darbą paliko dėl sekinančio krūvio ir netinkamų darbo sąlygų, o teismas pripažino, kad buvo pažeistos darbuotojo teisės ir atmetė gydymo įstaigos reikalavimus grąžinti už studijas sumokėtas lėšas. Taigi, prieš kurdami naujus įpareigojimus turime aiškiai suprasti, kas iš tiesų padeda specialistus regionuose išlaikyti – ir kas juos priverčia išeiti.
Regionams reikia ne priskirtų gydytojų penkeriems metams - būtina siekti, kad specialistai norėtų pasilikti. Todėl tai nėra tik jaunųjų gydytojų klausimas – tai pacientų, regionų ir visos sveikatos sistemos ateities klausimas. Jaunieji gydytojai regionų problemą mato kasdien, todėl prašo ne skubos, o sprendimų, pagrįstų analize, duomenimis ir atsakymais į esminius klausimus.
Todėl prieš rytojaus balsavimą kviečiame sustoti. Ne atsisakyti spręsti problemą, o pirmiausia atsakyti į klausimus, kurie turėjo būti atsakyti dar prieš siūlant tokio masto pokytį. Sprendimai, dešimtmečiams keičiantys sistemą, turi būti grindžiami skaidrumu, analize ir pasitikėjimą kuriančiu procesu.
Jei pritariate, kad sprendimai dėl sveikatos sistemos ateities turi būti priimami skaidriai ir atsakingai, kviečiame dalintis šia žinute ir palaikyti jaunųjų gydytojų balsą.
