Kauno moterų linija

31/08/2026

Kaip ir žadėjome - šiandien skelbiame konkurso laimėtoją. Burtų keliu nuostabusis krepšelis atitenka Giedrė Giedrutė 💛.

Sveikiname ir laukiame susisiekiant ❣️

Vasara po truputį kraunasi lagaminus...
Dar truputį pasėdės ant įkaitusio suolelio. Dar įmerks kojas į ežerą. Dar vieną vakarą nudažys dangų rausvai ir, prieš užverdama duris, tikriausiai paklaus:
– O ką aš Tau palieku?

Besibaigiančios vasaros proga ir mes norime palikti vienai iš Jūsų mažą prisiminimą – tekstilės krepšelį su grafikės Austės Kabašinskienės kūriniu „Moteris valtyje“, kuris kalba apie mus…
Apie plaukimą laiko upėmis. Apie chaoso jūras ir krantus, kurių kartais dar nematyti. Apie patirtis, kurias po truputį išmokstame apkabinti kaip savo dalį. Ir apie kelionę savęs link.

Todėl šįkart neklausime, kur keliavote ir kiek saulėtų dienų suskaičiavote.
Papasakokite mums komentare – ką Jums padovanojo ši vasara?
Vieną žmogų. Jausmą. Patirtį. Pamoką. Atrastą vietą. O gal naują save.

Norėdamos dalyvauti:
🩷 pamėkite / sekite Kauno moterų linija puslapį;
🩷 komentare parašykite, ką Jums padovanojo ši vasara.

Iš visų vasaros istorijų rugpjūčio 31 dieną išrinksime vieną, kurios autorei atiteks šis ypatingas krepšelis.
Nes vasara praeina.
Bet tai, ką ji mumyse palieka, kartais keliauja kartu dar labai ilgai.

29/08/2026

Nuolatinis buvimas šalia tampa draugyste. Tylia. Ramia. Nereikalaujančia nei prašymo, nei paaiškinimo. Vis pasirodančia šalia ir primenančia: mes Jus matome. Mes prisimename. Mums svarbu, ką Jūs darote.

Šią vasarą Bardai LT ne kartą dovanojo Pagalbos Moterims Linija savanorėms akimirkas, kuriose galima tiesiog pabūti. Klausytis muzikos. Šypsotis. Sugerti į save vasaros vakaro ramybę…

Ačiū, Bardai LT, už draugystę. Už tą tylų buvimą šalia, kuris gaubia dėmesiu ir dėkoja mūsų savanorėms už jų buvimą šalia kitų.

Gerumui nereikia skambių žodžių. Nereikia netgi didelių darbų. Užtenka žinoti, kad kažkas apie Tave pagalvojo.

26/08/2026

📣 Pagalba turi būti ne tik teikiama – apie ją turi žinoti tie, kuriems jos gali prireikti.

Todėl nuoširdžiai dėkojame Jonavos TV AVVA televizijai už interviu, dėmesį šiai svarbiai temai ir galimybę mūsų žiniai pasiekti Jonavos krašto žmones.

🎙️ Laidoje mūsų projektų vadovė Ernesta Juraite Butkuviene pasakojo apie tai, kokią pagalbą gali gauti smurtą artimoje aplinkoje patiriantys ar patyrę žmonės, kodėl svarbu nelikti vieniems su savo patirtimi ir kur kreiptis, kai nežinai, nuo ko pradėti.

Kartais žmogui iki pagalbos trūksta vieno dalyko – žinojimo, kad ji yra ir kad galima kreiptis.

💜 Jei ši informacija aktuali Jums ar žmogui šalia – kviečiame nelikti vieniems ir kreiptis. Specializuota kompleksinė pagalba yra nemokama ir konfidenciali.
https://moterulinija.lt/pagalba-patiriantiems-smurta-artimoje-aplinkoje/

▶️ Kviečiame žiūrėti visą pokalbį:
https://youtu.be/JYWqJ25COzI?si=so8QbKjaFdP_SwZo

Ir pasidalinkite – galbūt būtent Jūsų pasidalinta žinia pasieks žmogų tuo metu, kai jam jos labiausiai reikia.

24/08/2026

Vasara po truputį kraunasi lagaminus...
Dar truputį pasėdės ant įkaitusio suolelio. Dar įmerks kojas į ežerą. Dar vieną vakarą nudažys dangų rausvai ir, prieš užverdama duris, tikriausiai paklaus:
– O ką aš Tau palieku?

Besibaigiančios vasaros proga ir mes norime palikti vienai iš Jūsų mažą prisiminimą – tekstilės krepšelį su grafikės Austės Kabašinskienės kūriniu „Moteris valtyje“, kuris kalba apie mus…
Apie plaukimą laiko upėmis. Apie chaoso jūras ir krantus, kurių kartais dar nematyti. Apie patirtis, kurias po truputį išmokstame apkabinti kaip savo dalį. Ir apie kelionę savęs link.

Todėl šįkart neklausime, kur keliavote ir kiek saulėtų dienų suskaičiavote.
Papasakokite mums komentare – ką Jums padovanojo ši vasara?
Vieną žmogų. Jausmą. Patirtį. Pamoką. Atrastą vietą. O gal naują save.

Norėdamos dalyvauti:
🩷 pamėkite / sekite Kauno moterų linija puslapį;
🩷 komentare parašykite, ką Jums padovanojo ši vasara.

Iš visų vasaros istorijų rugpjūčio 31 dieną išrinksime vieną, kurios autorei atiteks šis ypatingas krepšelis.
Nes vasara praeina.
Bet tai, ką ji mumyse palieka, kartais keliauja kartu dar labai ilgai.

21/08/2026

Vasara Kauno moterų linija buvo kupina susitikimų, bendrystės, prasmingų veiklų ir naujų patirčių. 🌿

Ji prabėgo greitai, bet paliko daug gražių akimirkų, už kurias esame dėkingos mūsų bendruomenei, savanorėms, partneriams ir visiems buvusiems kartu.

Trumpam atsigręžiame į mūsų vasarą, o tada – pirmyn į aktyvų rudenį! 💛

16/08/2026

‼️Femicidas (moters nužudymas dėl to, kad ji yra moteris) neįvyksta netikėtai. Dažnai tai – ilgo, sisteminio smurto artimoje aplinkoje galutinis taškas.

Tačiau apie femicidą Lietuvoje vis dar kalbama per tyliai. Moterų nužudymai dažnai lieka statistika, nors už kiekvieno skaičiaus yra žmogaus gyvenimas, artimieji, vaikai, bendruomenė. 2023 m. milijonui moterų Lietuvoje teko 10 tokių nužudymų, kai ES vidurkis siekė 4,1. Pagal šį rodiklį Lietuva yra antra Europoje.

Svarbu ne tik reaguoti tada, kai įvyksta tragedija. Būtina anksčiau atpažinti riziką, rimčiau vertinti pakartotinius smurto atvejus, stiprinti apsaugos orderio sistemą, užtikrinti realią pagalbą nukentėjusiems asmenims ir kalbėti apie smurtą prieš moteris kaip apie sisteminę problemą.

Kauno moterų linija projektų vadovės Ernesta Juraite Butkuviene ekspertinė nuomonė:
„Femicidas nėra vien šeimos ar privataus gyvenimo tragedija. Tai visuomenės ir valstybės atsakomybės klausimas. Kiekvienas smurto artimoje aplinkoje atvejis turi būti vertinamas rimtai, o pasikartojanti kontrolė, grasinimai, persekiojimas, izoliavimas ar fizinis smurtas – vertinami kaip galimi smurto eskalacijos ir didėjančio pavojaus ženklai. Ypač svarbu laiku atpažinti didėjančią riziką, ją įvertinti ir užtikrinti koordinuotą institucijų bei pagalbą teikiančių organizacijų reakciją. Todėl labai svarbu nelaukti, kol situacija taps kritinė – pagalbos galima ir svarbu kreiptis kaip galima anksčiau, o apie pastebėtą pavojų neturėtų tylėti ir šalia esantys žmonės."

Jei santykiuose jautiesi nesaugi, patiri kontrolę, grasinimus, žeminimą, persekiojimą ar smurtą – nesi viena.

Informacija ir pagalba teikiama darbo dienomis nuo 9 iki 18 val.
Tel.: +370 618 40044
El. p.: [email protected]

14/08/2026

Kartais toms, kurios klausosi kitų istorijų, labai reikia istorijos sau...
Tokios, į kurią galima trumpam pabėgti.
Su kuria galima susirangyti fotelyje ir išgerti puodelį arbatos.
Kuri prajuokina, sugraudina, nustebina ar tiesiog leidžia kelioms valandoms persikelti į kitą pasaulį. 📔

Mes kasdien klausomės istorijų. Tikrų. Jautrių. Skaudžių. Tokių, kurios dar ilgai lieka kažkur širdies kertelėje.
O šiandien istorijų gavome mes.

Nuoširdžiai dėkojame BALTO leidybos namai padovanojusiai knygų mūsų savanorių bibliotekėlei. Už lentynas, kurios nuo šiol bus pilnesnės ne tik knygų, bet ir naujų pasaulių, minčių, jausmų bei mažų pabėgimų nuo kasdienybės.

Savanorystei mes atiduodame labai daug. Savo laiko. Dėmesio. Ramybės. Buvimo.
Todėl taip gera, kai kažkas prisimena ir mus.

Ačiū už šią jaukią dovaną. Pažadame skaityti, dalintis ir perduoti iš rankų į rankas, nes knygos, kaip ir gerumas, sukurtos keliauti iš žmogaus žmogui.❣️

10/08/2026

Labai anksti išmokstame būti geros. Gera dukra. Gera mokinė. Gera žmona. Gera mama. Gera darbuotoja.

Pasitempti. Pasistengti. Padaryti dar truputį daugiau. Nepavargti. Nesiskųsti. Ir tyliai laukti...

„Kaip Tu viską spėji.“
„Kokia Tu stipri.“
„Be Tavęs mes nežinotume, ką daryti.“
Ir širdyje trumpam pasidaro šilta.
Mane pastebėjo.
Tik kodėl kartais taip skauda, kai nepastebi?

Kai pagaminta vakarienė tiesiog suvalgoma. Kai darbe padarai daugiau nei iš Tavęs tikėjosi, o niekas nepasako nė žodžio. Kai stengiesi dėl žmogaus, o jis, regis, net nemato, kiek savęs sudėjai į tą „dėl Tavęs“.

Gal todėl, kad kažkur pakeliui išmokome savo vertę matuoti svetimomis akimis.
Jei giria – esu pakankama.
Jei dėkoja – esu reikalinga.
Jei renkasi mane – esu verta meilės.
Jei manimi didžiuojasi – vadinasi, kažką darau teisingai.
O kas lieka, kai aplink nutyla?
Tu.

Ta pati moteris. Su savo pastangomis, klaidomis, abejonėmis, talentais, nuovargiu ir svajonėmis. Ne mažiau verta todėl, kad šiandien Tavęs niekas nepagyrė. Ne labiau verta todėl, kad kažkas plojo.
Pripažinimo norėti žmogiška. Mums visoms svarbu būti pastebėtoms, išgirstoms, įvertintoms.
Tik svetimas pripažinimas neturėtų būti vienintelis veidrodis, kuriame gali pamatyti savo vertę.

Gal šiandien pabandyk atsistoti prieš kitą – savąjį.
Ir paklausti ne „ar jiems manęs pakanka?“, o:
„Ar aš pati save matau?“
Galbūt nuo šio klausimo ir prasideda kelias atgal į save.

O jei tame kelyje sunku, jei vis dar reikia svetimo balso, kad patikėtum savuoju, – kreipkis.
Mes būsime šalia, kol išgirsi save.
www.moterulinija.lt