04/06/2026
Kada palengvės?
Šiandien viena mama, mano vyresnio sūnaus grupioko mama, susilaukusi dar vieno kūdikio, paklausė manęs šio klausimo.
Ir aš labai gerai supratau tą klausimą...
Nes aš pati dažnai laukiu... Laukiu, kada Kamilis pradės lankyti darželį. Kada mano rankos bus laisvesnės. Kada turėsiu daugiau laiko sau, darbui, mintims, savo poreikiams. Kada vėl galėsiu kažką suplanuoti ir nebūti nuolat pertraukta.
Bet tada pagalvojau – o jeigu tas nuolatinis laukimas „kada bus lengviau“ kartais atima iš mūsų tai, kas vyksta dabar?🧡
Šitas etapas nėra lengvas.
Bet šitas etapas irgi yra gyvenimas.
Net jei jame daug chaoso.
Net jei diena susideda iš „tuoj“, „palauk“, „ateinu“ ir „dar minutę“.
Net jei kartais atrodo, kad visiems tavęs reikia daugiau, negu pati savęs turi.
Gal mums nereikia apsimesti, kad šitas etapas lengvas.
Bet gal galime mokytis jo nepraleisti vien todėl, kad laukiame kito.
Nes jis taip pat pilnas mažų rankų, prisiglaudimų, pirmų žodžių, juoko ir akimirkų, kurios vieną dieną nebegrįš.💫
Todėl Mukkoka namai man yra daugiau nei veiklos vaikams.
Tai ne tik apie vaiką, kuris ateina nedrąsiai, o po kelių kartų jau bėga žaisti.
Tai ir apie mamą, kuri pirmą kartą dar laiko viską savyje,
o paskui po truputį atsipalaiduoja.
Ir apie tą tylų jausmą:
čia galima būti taip, kaip šiandien yra. 🧡
Gal ne visada reikia laukti, kol bus lengva.
Kartais užtenka, kad būtų bent truputį lengviau.
Bent viena ramesnė akimirka.
Bent vienas pokalbis su mama, kuri supranta.
Bent viena vieta, kur nereikia apsimesti, kad viską laikai rankose.⭐️
Ir šiandien sau primenu:
aš galiu norėti daugiau laiko sau.
Galiu pavargti.
Galiu laukti kito etapo.
Bet aš nenoriu gyventi tik laukimu.
Nes gyvenimas vyksta DABAR! ✨
