13/08/2026
Dažnai sakome, kad femicidas neištinka netikėtai – tai ilgo, sisteminio smurto artimoje aplinkoje galutinis taškas. Tačiau femicidas ištinka tyliai.
Tyliai, nes femicido atvejai nesulaukia deramo žiniasklaidos dėmesio. Nesulaukia ir politikų dėmesio – po dviejų moterų nužudymų per dvi dienas ant vienos rankos pirštų galėtume suskaičiuoti, kiek valdžios atstov(i)ų sureagavo į šiuos įvykius.
Femicidas tyliai paslepia moterų gyvenimus po skaičiais – 10 ar 15 per metus nužudytų moterų lieka tik statistika. Mes nežinome jų vardų. Nežinome, ką iš mūsų, iš Lietuvos, atėmė smurtautojai ir žudikai.
Galbūt šie skaičiai mums neatrodo dideli, tačiau 2023 m. milijonui moterų Lietuvoje teko 10 tokių nužudymų, kai ES vidurkis siekė 4,1. Pagal šį rodiklį Lietuva yra antra Europoje.
Tad ar, žvelgdami į šiuos skaičius, galime teigti, kad mums nereikia Stambulo konvencijos? Kad mums nereikia griežtesnių priemonių?
Mūsų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje sistema yra skylėta. Policijos departamento turima statistika rodo, kad tam pačiam asmeniui per kalendorinius metus skiriama nuo kelių iki keliolikos orderių. Ar tai nesiunčia mums aiškaus signalo, kad orderio sistemą privalome tobulinti?
Šiuo metu rengiama nauja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakcija numato pokyčių, tarp jų – ilgalaikį orderį. Tai viena iš priemonių, kurių privalome imtis. Tačiau Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija pateikė ir daugiau rekomendacijų. Tarp jų:
🟠Įstatyme aiškiai įvardyti smurtą prieš moteris kaip atskirą, sisteminę problemą, kuriai spręsti reikalingos specifinės priemonės ir terminologija. Sąvoka „smurtas prieš moteris“ pabrėžia istorinę nelygybę, diskriminaciją ir socialinę realybę.
🟠Numatyti griežtesnes sankcijas už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų nesilaikymą, ypatingą dėmesį skiriant pakartotiniams nusižengimams. Galiojančioje įstatymo redakcijoje nenumatyta sankcijų už pakartotinai sukeltą smurto artimoje aplinkoje riziką ar pakartotinį orderio pažeidimą.
🟠Įstatymo projekte neproporcingai daug dėmesio skiriama paslaugoms, skirtoms smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam ar smurtavusiam asmeniui. Būtina atsižvelgti į ES Direktyvos dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje reikalavimus ir daugiau dėmesio skirti smurto prieš moteris bei smurto artimoje aplinkoje prevencijai, geresnei nukentėjusiųjų apsaugai, pagalbai ir paslaugų užtikrinimui.
🟠Direktyvoje išskiriamos smurto rūšys, kurios įstatymo pakeitimo projekte nėra minimos ir apibrėžtos: smurtas kibernetinėje erdvėje, moterų lyties organų žalojimas ir priverstinė santuoka. Todėl siūlome jas aiškiai apibrėžti ir įtraukti į įstatymo reguliavimo sritį.
Lietuva nėra išskirtinė tuo, kad šalyje vyksta femicidai. Su šia problema susiduria visas pasaulis. Tačiau mes išsiskiriame tuo, kad jos sprendimui skiriame itin mažai dėmesio.
Nyderlanduose smurto artimoje aplinkoje atvejais atliekamas femicido rizikos vertinimas. Italija femicidą kriminalizavo atskiru Baudžiamojo kodekso straipsniu. Toks nužudymas Italijoje baudžiamas laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Švedijoje veikia itin išvystyta moterų prieglaudų sistema.
Turime Stambulo konvenciją ir ES Direktyvą dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje.
Taigi gerųjų praktikų ir veiksmingų priemonių yra apstu. Mes nesame bejėgiai nei prieš smurtą prieš moteris, nei prieš femicidą. Tereikia skirti šiai problemai deramą dėmesį, rasti pagarbos moterims ir ryžtingai imtis veiksmų šalies mastu.
Gaila, kad būtent ties šiuo žingsniu ir stringame.
Jei santykiuose jautiesi nesaugi, prisimink, kad nesi viena – kreipkis pagalbos. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai visoje Lietuvoje teikia nemokamą ir konfidencialią pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patiriantiems asmenims.
Kreiptis gali, net jei dar abejoji.
+370 700 55516
www.specializuotospagalboscentras.lt/kontaktai
Nuotraukoje - priminimas iš kovo 8 d. eitynių, kabantis viename iš SKPC ofisų.
