Kęstučio Navako atminimo paramos fondas

24/02/2026

62

Dabar jau gimtadieniai ateina ir praeina tyliai. Kalba tik žodžiai, likę eilėse, tarp knygų puslapių, tik žmonėse, kurie vis dar stabteli tarsi išgirdę tylų stebuklą... Ir tie žodžiai lieka gyventi ilgiau nei laikas.

Ir kaip tik šiandien nutinka keistas dalykas- kambaryje, kuriame Kęstutis leido paskutinius savo mėnesius, tiesiog pati sau palubėje užsidega lemputė. Kurios niekaip nepavyksta užgesinti- bandant išjungti, ji šviečia dar ryškiau. Tebešviečia ir dabar.

Praeivis

jis išeis iš namų ir lyg fleitos jam švilptels varteliai
jis dėvės drabužius kurie jo neišskirs iš kitų
ir nebus pavardės nei vienoj aptiktoj jo kortelėj
nei kitų duomenų- jis gyvens visiškai ne raštu

jisai leisis gatve kur nupjaustytas kelkraščio klevas
jam numes tris lapus jis į juos tris kartus pažiūrės
greitai vasara baigsis o jis niekur dar nekeliavęs
ir be to jis žinąs jog lis lietūs o lapai byrės

parduotuvėse bus to paties ko prieš tūkstantį metų
vaiskiai blizganti folija puoš pakelių vitrinas
žmonės laikraščius nešis lyg neštų į avilius medų
tačiau jam to nereiks- jisai viską turįs ir žinąs

atsisės po medžiu kažkas griaudės virš gretimo miesto
tačiau kam įdomu kas ten daros virš mums gretimų
jis žiūrės kaip diena įprastinį gyvenimą dėsto
ji tokia kaip tada kai dar buvo saugu bei ramu

ir tada prasilenksim skirtinguos keliuos nesutilpę
aš pažvelgsiu į jį ir pamiršiu kuris mūsų aš
ir šypsodamas grįšiu namo kur varteliai man švilpia
ir naktis neateis nes jau nieko daugiau neatneš

16/02/2026

debesys

švininiai lyg burės pripildytos pilko lietaus
ir skaidrūs lyg metai kurių dar praeiti nespėta
jie plaukia link tikslo ar šiaip kažin ko neartaus
kas niekad netilpo į kryptį ir laiką ir vietą

Šešeri metai be Kęstučio Navako.
Kaip ir tą dieną vėl plazda vėliavos, veiduose šviečia džiugesys švenčiant Laisvę. Bet ši diena turi ir kitą, tylesnę prasmę- atminimo. Atminimo kūrėjo, kuris drįso būti kitoks. Kurio santykis su pasauliu buvo laužantis standartus. Simboliška, jog jis pats spinduliavo vidinę laisvę, kuri leidžia išlikti savimi net kai aplinkybės verčia prisitaikyti. Kęstučio Navako asmenybė buvo daugiabriaunė, kiekvienam jis atsiskleisdavo vis skirtingai, kiekvienas jį matė ir vertino per savo vertybinę prizmę, nors tikrasis jis slėpdavosi savo sukurtuose vaidmenyse, po įvairiausiomis kaukėmis, gebėdamas išlikti stiprus net išgyvendamas savąją ultima tristezza, net kalbėdamas apie skausmą. Tačiau visuomet Kęstutis Navakas išliks poetu, kurio eiles ne skaitome, o jaučiame širdimi ir kurio žodžiai visad gyvi.
Ilgesį jam pajuntame netikėtai- gal tai frazė, kuri jį primena, gal- vienatvės ir grožio pojūtis, kuris jam buvo toks savas. Ir tada suprantame, kad jis neišėjo, o tapo atminties dalimi, ir tai- labai gyvas buvimas.
Prisimindami Kęstutį Navaką, galime atsiversti jo knygą.
Galime paaukoti jo atminimo fondui tiek, kiek skirtume gėlei ant jo kapo.
Galime skirti savo 1,2 % gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį.

Kad dar būtų jo knygų. Kad kuriame nors jo pamėgtame miesto kampelyje pamatytume dar vieną jo vaidmenį.

Kęstučio Navako atminimo paramos fondas, 1,2% GPM elektroniniu būdu (per naudojamo elektroninio banko prieigą) adresu: https://deklaravimas.vmi.lt/ užpildžius Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymo formą (FR0512)
DEKLARAVIMAS.VMI.LT
Elektroninio deklaravimo Sistema

Parama fondui:
Kęstučio Navako atminimo paramos fondas
Kodas 305936700
AB SEB bankas LT977044090102577645,
SWIFT kodas (BIC) CBVILT2X

19/12/2025

Šiąnakt mieste delčia 🌙
Įrašą išgirsite paspaudę žemiau esančią nuorodą.

Enjoy the videos and music that you love, upload original content and share it all with friends, family and the world on YouTube.

02/12/2025

Štai vienas Kęstučio N. prisiminimas iš esė knygos "Begarsis skambutis"

29/11/2025

https://www.lrt.lt/mediateka/video/legendos-siandien-ir-visados

01/11/2025

Vėlinių naktį žaltvyksčių šviesos užlietose Petrašiūnų kapinėse mylimoji padovanojo Kęstučiui N saldainį, labai labai saldų....

29/08/2025

anie ir ši diena

tiek pleventa su jais (ir gerta)
tiek delnai delnuose pulsavo! –
išsivaikšto lyg po koncerto
pasiėmę pavardes savo

jie! lemties įžūlus verpėjau
man suverpki visus kelius jų –
kur atspėti tylos nespėjau
kur turėjau daugiau iliuzijų

štai nuo saulės ligi mėnulio
kambariai – tik tušti kristalai
nors kalnų ir langų mėlynųjų
nors šokėjos manai gitarai

parašytos jau visos knygos
ir pasaulis jose apkarto
nors Paryžiaus dabar – nors Nidos! –
nors kiek nors padoresnio karsto

krantas laiko parėmęs upę
upė kranto narcizą laiko
dulka baldai kampuos pritūpę
tykiai dūsta diena nuo laiko

Navakas, Kęstutis. Pargriautas barokas: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 1996.

16/08/2025

miegas

miegas kaip pelenai leidžias ant mūs
primerktų blakstienų nuspalvina baltai
miegodami mes balti saulės spektras
mumyse sulūžo sapnuojame spalvotas
šalis kuriose auga medžiai iš vaikystėje
vartytų spalvinimo knygelių jose buvo
šiurpių žmonių kuriuos irgi tekdavo
spalvinti atbukusiais pieštukais tie
žmonės irgi iš mūsų sapnų tie žmonės
tokie patys kaip mes tiktai šiurpūs
mes sutinkame tų žmonių kasdien
mums patinka kad jų esama jie
liudija ir mus tebeegzistuojant
mes irgi esame šiurpūs nes vos
tik nuleisi blakstienas užmigsi ir
štai tau nuspalvinti cirko drambliai
išžioti liūto nasrai garas nuo dūdų
orkestro pagaliau nubundi ir pirmoji
mintis – kad sapne visa tai buvo tikra