20/04/2026
📍 Šiandien Lietuvos Respublikos Seimas
Institucinio smurto prevencijos ir indikavimo centras (ISPIC), kartu su Vaiko išlaikymo užtikrinimo asociacija VIUA (VIUA), dalyvavo diskusijoje, skirtoje vienai jautriausių, tačiau vis dar sistemiškai neišspręstų problemų – vaiko išlaikymo užtikrinimui Lietuvoje.
🤝 ISPIC, kaip nevyriausybinė organizacija, reiškia aiškų solidarumą VIUA iniciatyvai, kuria siekiama ne tik atkreipti dėmesį į problemą, bet ir inicijuoti realius įstatyminius ir sisteminius pokyčius.
🔎 Mūsų ekspertinė praktika rodo, kad vaiko išlaikymo pareigos nevykdymas ar piktnaudžiavimas ja dažniausiai nėra pavienis reiškinys. Tai – sisteminės problemos dalis, kurioje atsiskleidžia ir institucinio smurto požymiai.
⚖️ Vaiko išlaikymas – tai ne pasirinkimas, o įstatyminė pareiga.
Kai valstybė nesugeba užtikrinti šios pareigos realaus įgyvendinimo, susidaro situacija, kurioje neapginama esminė vaiko teisė. Tokios situacijos savo turiniu atitinka institucinio smurto požymius.
💬 Diskusijoje kėlėme esminius klausimus:
• ar vengimas išlaikyti vaiką laikytinas tėvų valdžios panaudojimu prieš vaiko interesus (ANK 73 str.)?
• kodėl praktikoje ši atsakomybė taikoma fragmentiškai?
• ar realiai taikomas BK 164 straipsnis (vengimas išlaikyti vaiką), ar jis lieka deklaratyvus?
• ar egzistuoja efektyvus tarpinstitucinis bendradarbiavimas (Sodra, VTAS, antstoliai, policija, prokuratūra)?
• ar pakankamai ginamas viešasis interesas, kai išlaikymą faktiškai dengia valstybė?
• kiek praktikoje taikomos realios poveikio priemonės – ne tik formaliai, bet efektyviai?
⚠️️ Diskusijos metu išryškėjo ir problemiškas požiūris:
vis dar gajus stereotipas, kad baudžiamoji atsakomybė (BK 164 str.) esą neišsprendžia realios situacijos, nes vaikui išlaikymas vis tiek nebus teikiamas.
Tokį požiūrį vertiname kritiškai.
Baudžiamoji atsakomybė nėra tik „bausmė“ – tai ir prevencinė, ir elgesį koreguojanti priemonė. Jos ignoravimas ar nuvertinimas praktikoje reiškia toleranciją pareigos nevykdymui.
❗ Taip pat diskusijoje atsiskleidė dar vienas ydingas ir visuomenėje vis dar gajus stereotipas – kad išlaikymo klausimas yra vieno iš tėvų (dažniausiai moters) „kerštas“ kitam.
Tai klaidinga.
Išlaikymo klausimas nėra dviejų suaugusiųjų konfliktas.
Tai – vaiko konstitucinė teisė į išlaikymą ir abiejų tėvų įstatyminė pareiga.
📉 Visi diskusijos dalyviai vieningai sutarė, kad akivaizdu – kol egzistuoja šešėlinės pajamos ir ribotas institucijų reagavimas, tol išlieka sisteminis vakuumas, kuriame vaiko interesas lieka neapgintas.
❗ Tačiau kyla esminis klausimas:
jeigu ši problema institucijoms yra žinoma daugelį metų – kodėl iki šiol nesiimama realių, koordinuotų veiksmų jai spręsti?
💬 Šiame kontekste būtina aiškiai įvardinti ir institucijų atsakomybę:
• FNTT – ar pakankamai aktyviai nustatomos šešėlinės pajamos ir finansiniai pažeidimai, leidžiantys išvengti išlaikymo pareigos?
• VMI – ar sistemingai vertinami realių pajamų ir deklaruojamų duomenų neatitikimai?
• VDI – ar efektyviai kovojama su nelegaliu darbu ir „vokelių“ praktika, kuri tiesiogiai susijusi su išlaikymo vengimu?
⚖️ Tai nėra teoriniai klausimai – tai realūs instrumentai, kurie, tinkamai taikomi, gali užtikrinti vaiko teisę į išlaikymą.
🚨 Kol šios funkcijos veikia fragmentiškai arba nėra nukreipiamos į bendrą tikslą – vaiko interesas lieka deklaratyvus.
Todėl būtinas ne tik problemos pripažinimas, bet ir realus, koordinuotas institucijų veikimas.
🙏 Dėkojame visiems diskusijos dalyviams už atvirą dialogą. Ypatingai Lietuvos Antstoliai už aiškią komunikaciją ir problematikos viešinimą.
👉 Ypatingą padėką reiškiame Seimo nariui Darius Razmislevičius už iniciatyvą organizuojant pirmąją tokio pobūdžio diskusiją dėl išlaikymo vengimo problematikos, į ją įtraukiant tiek valstybės institucijas, tiek nevyriausybinį sektorių. Tai svarbus žingsnis siekiant realaus, koordinuoto problemos sprendimo.
Kviečiame institucijas pereiti nuo formalaus reagavimo prie realių sprendimų.
