Sakralinis muziejus

06/05/2026

Kviečiame savanorius!

Sakralinis muziejus turi Jaunimo savanoriška tarnyba akreditaciją, tad šiais metais galime priimti savanorį ar savanorę į mūsų komandą.

Jei Tave domina:
✅ mūsų krašto bei meno istorija
✅ darbo muziejuje patirtis – nuo bendravimo su lankytojais iki edukacijų
✅ galimybė prisidėti prie unikalios kolekcijos populiarinimo

– JST gali būti puiki proga tai išbandyti!

Kilo klausimų? Skambink +370 319 65 69 arba rašyk [email protected] savanorių kuratorei Jūratei – mielai atsakysime!

Skelbiame R E G I S T R A C I J Ą į Jaunimo savanoriškos tarnybos 2026 m. II-ojo pusmečio programos vietas.

Registracija vykdoma nuo gegužės 4 d. iki š.m. birželio 4 d. 23.59 val..

Registracija vykdoma visoje Lietuvoje.

Pažymime, kad su užsiregistravusiais kandidatais susisiekiama vidutiniškai per 2 savaites nuo registracijos uždarymo datos. Primename, jog programos vietų skaičius yra ribotas, o dalyviai į programą yra pakviečiami pagal registracijos datą ir laiką.

Daugiau apie programą rasite: https://jra.lrv.lt/lt/savanoryste/jaunimo-savanoriska-tarnyba/

Kilus klausimams kviečiame kreiptis į Jaunimo savanoriškos tarnybos Koordinuojančiąsias organizacijas (https://volunteering.lt/ ) arba el. paštu [email protected]

Organizacijų, kuriose savanoriauti gali JST sąrašas: https://volunteering.lt/

D.U.K.: https://jra.lrv.lt/lt/savanoryste/jaunimo-savanoriska-tarnyba/duk/

30/04/2026

Pavasaris Sakraliniame muziejuje šiemet buvo ypatingai aktyvus, spalvingas ir kupinas kūrybos.

Gabrielės Zamblauskienės ir Astos Diškevičienės margučių paroda „Kai pražysta lukštas“ atvėrė duris gausybei velykinių edukacijų „Ką mena margučio raštas“ bei ekskursijų, supažindinusių lankytojus su margučių marginimo tradicijomis Lietuvoje.

Džiaugiamės, kad muziejaus erdvėse skambėjo vaikų juokas, smalsios akys tyrinėjo, o darbštūs pirštukai ne tik sužinojo daug naujo, bet ir patys kūrė – gimė ne vienas spalvingas margutis. Taip puoselėdami tradicijas, Sakraliniame muziejuje pasitikome šv. Velykas ir Atvelykį.

Šiandien, pasibaigiant parodai, užbaigiame ir Velykinių edukacijų bei ekskursijų ciklą. Nuoširdžiai dėkojame parodos autorėms už įkvepiančią parodą, bei vestas autorines edukacijas, visiems apsilankiusiems muziejuje, ekskursijų ir edukacijų dalyviams.

Kviečiame sugrįžti naujoms patirtims bei atradimams!

28/04/2026

Kaip formuojasi gatvėvardžiai?

Vieni dažniausių gatvių pavadinimų Lietuvoje yra susiję su gamta, gamtiniais objektais ir istorinėmis asmenybės ar įvykiais. Tačiau dažni yra ir pavadinimai, susiję su kultūros ar funkciniais objektais - tokių gatvių turime ir Birštone, pvz., Mokyklos, Muziejaus gatvės.

Tačiau kai kurie senieji pavadinimai neišlieka, yra pakeičiami kitais. Nuotraukoje galite matyti dabartinę Birutės, tuo metu - Bažnyčios, gatvę. Žinoma, senasis pavadinimas siejamas su šioje gatvėje esančia Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, projektuota architekto Vaclovo Michnevičiaus. Jo 160-sios gimimo metinės bus minimos šių metų spalį.

📸 iš Birštono muziejaus archyvų

26/04/2026

Šv. Velykos jau praėjo, tad metas ir mums atsisveikinti su velykine paroda „Kai pražysta lukštas“.

Šią autorinę A. Diškevičienės ir jos dukros G. Zamblauskienės parodą dar galite apžiūrėti iki ketvirtadienio, balandžio 30 d. – o jeigu suskubsite tą padaryti šiandien, muziejų aplankyti galėsite nemokamai!

21/04/2026

Šiandien pristatome vieną svarbiausių muziejaus eksponatų – palaimintojo Teofiliaus Matulionio mitrą.

Mitra - tai aukšta, puošni apeiginė katalikų ir stačiatikių vyskupo kepurė, dėvima per liturgines apeigas. Katalikų mitros viršuje yra du aukšti smailūs trikampio formos standūs skydeliai, simbolizuojantys Senąjį ir Naująjį Testamentus. Mitros taip pat papuoštos dviem ant nugaros iki pečių krintančiais kaspinais.

Manoma, kad mitra atsirado sekant imperatoriaus papročiu galvą apsirišti raiščiu, simbolizuojančiu jo valdžią. Nors mitra atsirado apie X amžių, tačiau dabartinė jos forma susiformavo tik XVII amžiuje.

Apie T. Matulionio mitrą informacijos nėra daug, tačiau žinoma, jog ji jam buvo padovanota JAV lietuvių bendruomenės XX a. I pusėje.

Kviečiame šią vertybę gyvai galite apžiūrėti nuolatinėje Sakralinio muziejaus ekspozicijoje.

12/04/2026

12/04/2026

Šiandien Atvelykis - aštuntoji diena po Velykų arba Velykų laiko antrasis sekmadienis, kuriuo pasibaigia Velykų savaitė.

Katalikų Bažnyčios liturgijoje šis sekmadienis dar vadinamas Dievo gailestingumo sekmadieniu. Tą dieną prisikėlęs Jėzus Kristus pasirodė apaštalams ir suteikė jiems galią atleisti nuodėmes.
2000-aisiais metais popiežius Jonas Paulius II Atvelykio sekmadienį paskelbė Dievo Gailestingumo sekmadieniu, kurio metu skaitoma Evangelija apie apaštalams suteikiamą galią dovanoti gailestingumą – atleisti nuodėmes.

Krikščioniškoje tradicijoje Atvelykis dar vadinamas Tomo sekmadieniu. Pasak Biblijos, apaštalas Tomas pirmą kartą susitiko su prisikėlusiu Kristumi būtent aštuntąją dieną po Velykų. Iš pradžių netikėjęs, jis tik patyręs asmeniškai įtikėjo prisikėlimo stebuklu.
Tad Atvelykis – tai tarsi antrasis šansas patikėti tiems, kurie per tikrąsias Velykas nespėjo ar negalėjo jų išgyventi pilna širdimi.

Lietuvoje Atvelykis dar vadinamas Velykėlėmis, Mažosiomis Velykomis arba Vaikų Velykėlėmis. Velykėlės skatina atnaujinti primirštus giminystės ryšius, išeiti į bendruomenę. Jų metu rengiamos šventės po atviru dangumi, kur susirenka šeimos su vaikais, kaimynai ir tolimesni giminaičiai. Vaišinamasi velykiniais skanėstais, vyksta žaidimai, koncertai, amatų dirbtuvės, margučių varžybos. Šią dieną vaikams skiriamas ypatingas dėmesys. Ypač akcentuojama, kad šią dieną krikštatėviai turėtų aplankyti savo krikšto vaikus, atnešti jiems lauktuvių margučių arba keptų skanėstų.

Atvelykis - tai tarsi velykinės savaitės kulminacija. Tad švęskime kartu, skirdami dėmesį vaikams, artimiesiems, giminėms ir visai bendruomenei!

04/04/2026

Didysis šeštadienis skirtas paminėti Viešpaties kapo tylą – paslaptingą perėjimą iš mirties į prisikėlimą. Didįjį šeštadienį nėra nei Mišių, nei Komunijos. Tai atspindi tikrąją šios dienos prasmę – laukimo laiką, kai išsipildys prisikėlusio Viešpaties artumas. Laukdami ir melsdamiesi liudijame savo viltį bei tikėjimą prisikėlimu ir antruoju Viešpaties atėjimu. Vėliau, tos pačios dienos vakarą, minėsime ir švęsime Velyknaktį – Didžiosios savaitės širdį ir centrą. Šios nakties liturgija yra ypač turtinga, gili ir graži. Velyknakčio budėjimą sudaro keturios dalys: Šviesos (arba Žiburių) liturgija, Žodžio liturgija, Krikšto liturgija ir Eucharistija. Krikščionių tikėjimas ir viltis gimsta Velykų slėpinyje, nes Jėzaus mirtis ir prisikėlimas suteikia mums gilesnį įvykių supratimą ir leidžia atpažinti Dievo meilę bei Jo artumą.

Su šventomis Velykomis!
Tegul Kristaus Prisikėlimo šviesa pripildo Jūsų širdis tikėjimo, vilties ir meilės. Tegul ši didžioji pergalės prieš mirtį ir nuodėmę diena primena, kad Dievo gailestingumas yra beribis, o Jo meilė – amžina.
Linkime, kad Prisikėlusio Kristaus ramybė lydėtų Jus kasdienybėje, stiprintų sunkumuose ir įkvėptų gyventi tiesoje bei gerume. Tegul Jūsų namus aplanko palaima, o širdyse atgimsta džiaugsmas ir dėkingumas už gyvenimo dovaną.
Džiugių ir palaimintų Šv. Velykų!

03/04/2026

Informuojame apie muziejaus darbo laiką ⏰