02/10/2025
Lieponys – Lieponių gatvinis rėžinis kaimas Trakų rajono savivaldybėje. Šalia kaimo teka Spengla, telkšo Spenglos, Greiželio ežerai. Aplink plyti Rūdiškių miškai. Lieponys žinomi nuo XIV a., kai čia buvo karaliaus Jogailos dvaro valdos ir valsčius. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėti 1387 m. Tais metais Lenkijos karalius Jogaila dovanojimo raštu broliui Skirgailai perdavė valdyti Trakų kunigaikštystę su Lieponimis ir kitais valsčiais. 1516 m. LDK Žygimantas Senasis Lieponis ir kitus kaimus už 400 kapų grašių perdavė valdyti Jokūbui Kuncevičiui. 1536 m. dvarą laikė karaliaus dvariškis Andrius Mackevičius. Tačiau jis valdydamas nesilaikė valdovo duotų valstiečių valdymo nuostatų, todėl pateko į valdovo nemalonę. 1541 m. Žygimantas Senasis atėmė iš Andriaus Mackevičiaus Lieponis už valstiečių engimą ir pasipriešinimą karalienei Bonai Sforcai. Tuomet žemių valdytoju paskirtas valdovo dvariškis Vaitiekus Jundilas. 1581 m. Lieponių palivarkas buvo įkeistas Užgorodo kaštelionui Kasparui Klodzinskiui. 1611 m. Lieponis laikė LDK ginklininkas, Lieponių seniūnas ir girininkas Mikalojus Kristupas Chaleckis. XVII a. dvarui priklausė ūkiniai pastatai, pirtis su kanalizacija ir žalvariniais vamzdžiais, kuriais tekėjo karštas vanduo iš kubilo, karalienės gyvenamasis namas. Už jo buvo įkurta kalvė, ginklų kalykla su plytinėmis krosnimis, kalėjimas baudžiauninkams, tvenkiniai, daržai, žemė. Dvarui priklausė amatininkai, kalviai, račiai, puodžiai, klėtininkai. Lieponys kartu su Valkininkais sudarė vieną apskritį, kuri 1566 m. buvo panaikinta ir įjungta į Trakų apskritį, kuri tokiu pavidalu išliko iki Pirmojo pasaulinio karo. Lieponių apylinkėse buvo kasama geležies rūda, veikė geležies lydymo krosnys. XVII a. Lieponys buvo vadinami miesteliu. Lieponių miestelis su ženklais pažymėtas 1613 m., 1665 m., 1749 m. LDK žemėlapiuose. Netoli Spenglininkų, už Spenglos ežero, laukuose (tarp Valkininkų miestelio ir Lieponių karčemos) 1700 m. lapkričio 18 d. susirėmė dvi didelės Lietuvos kariuomenės: Lietuvos didikai Sapiegos ir Lietuvos bajorai konfederatai. Jis baigėsi Sapiegų pralaimėjimu. K. P. J. Sapiega ir B. P. Sapiega pabėgo į Lenkiją, M. P. Sapiega pateko į nelaisvę ir buvo nužudytas. Remdamiesi Lietuvos Statutu, konfederatai paskelbė Sapiegoms infamiją (garbės atėmimo bausmę), juos – Lietuvos išdavikais, šiuos didikus pašalino iš valstybinių pareigų, konfiskavo jų dvarus ir kitą turtą. Karas nuniokojo dalį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, sudarė sąlygas Švedijai pulti Lietuvą. 1706 m. kovo 6 d. netoli Valkininkų ir Lieponių įvykęs Švedijos imperijos ir jos sąjungininkų – Abiejų Tautų Respublikos (ATR) ginkluotųjų pajėgų mūšis su Rusijos carystės ir jos sąjungininkų – ATR pajėgomis, Didžiojo Šiaurės karo dalis. Rusijos ir ATR pajėgos pirmos puolė atskirai susigrupavusius švedus. Švedų pajėgoms pavyko atremti dvi atakas, po kurių jie pasitraukė link miško. Nesulaukę lietuvių ir lenkų atakos, švedai patys puolė ir privertė rusus ir jų sąjungininkus bėgti. Po mūšio švedų ir jų sąjungininkų pajėgos tęsė žygį į Vilnių, kur užgrobė daug Rusijos kariuomenės parengtų atsargų. Tarp Lieponių ir Mažųjų Lieponių yra vieta, vadinama Bradelio kalnu (Milžinų kapai). Manoma, kad čia palaidoti 1700 m. Valkininkų mūšyje žuvę kariai. Lieponys, Rūdiškių sen., Trakų r. sav. 1936 m. buvo suvaidintas pirmasis lietuviškas vaidinimas – R. Keturakio komedija „Amerika pirtyje“.
Dėkui už pagalbą Dronai.lt
