19/07/2026
Kauno tvirtovės IX fortas – Kauno tvirtovės dalis. IX forto statymo darbai vykdyti 1903–1913 m. Tai moderniausias Kauno tvirtovės įtvirtinimas, kuris užbaigė pirmą 9 fortų ir 10 stacionariųjų baterijų gynybinį žiedą. IX fortas statytas Linkuvos įtvirtinimų priešakyje, ant aukštumos, esančios prie Kumpės palivarko. Tai strategiškai svarbi vieta, nuo kurios tvirtovei ir miesto centrui grėsė priešo apšaudymo galimybė. Fortas pastatytas pagal profesoriaus Konstantino Veličkos 1897 m. projektą. Įtvirtinimas yra penkiakampio formos, visi kazematai betoniniai, sienų storis siekia 1,5–2,1 m. Fortą supa gynybinis griovys su kontreskarpine siena, čia įrengti du viengubi ir vienas dvigubas kofras. Jis centrine poterna jungiasi su kareivinėmis. Dviejų aukštų kareivinės yra banguoto profilio, su langais ir šaudymo angomis. Kareivinės skirtos forto įgulai bei buitinėms patalpoms. Pirmajame aukšte buvo virtuvė, valgomasis, produktų sandėliai, kanceliarija, tvarstomasis kambarys, antras aukštas – kareiviams. Forte buvo įrengtos ir ano meto naujovės: laidinis telefonas, generatoriai, gaminę elektrą apšvietimui, vandens siurblių, ventiliacinės sistemos darbui. Šiandien išlikę rankiniai šulinių mechanizmai, dalis cilindrinių krosnių, autentiški langų rėmai, durys. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą IX fortas buvo aprūpintas 4 Maksimo sistemos kulkosvaidžiais, 28 lengvosiomis (4 svarų) patrankomis, 5 minėtų patrankų vamzdžiai buvo sumontuoti ant Durliacherio sistemos lafetų. Forto kareivinėse, puskaponieryje, gynybinėje sienoje buvo 14 Nordenfeld sistemos patrankų, 4 varinės mortyros, šauliai apginkluoti Mosin-Nagant sistemos šautuvais. Pirmojo pasaulinio karo metais šis fortas beveik nenukentėjo. 1925 m. fortas perduotas Teisingumo ministerijai, kuri jį pertvarkė į kalėjimą, čia buvo sunkiųjų darbų kolonija. Nuo 1940 m. fortas naudotas kaip kalinių persiuntimo punktas į SSRS lagerius. Nacių okupacijos metais (1941–1944 m.) IX fortas tapo masinių žudynių vieta, kurioje sušaudyta apie 50 000 žmonių. Keletą metų po Antrojo pasaulinio karo IX forte veikė sovietinių represinių struktūrų kalėjimas, vėliau – Kauno valgyklų tresto sandėliai. 1958 m. priimtas sprendimas kurti Revoliucijos istorijos muziejų. Muziejus IX forte oficialiai atidarytas 1959 m., tuomet 4 buvusiose kalėjimo kamerose pristatyta ekspozicija, liudijanti nacių nusikaltimus. Nuo XX a. 7 deš. vyko Kauno IX forto muziejaus memorialo kūrimas. Jis oficialiai pristatytas visuomenei 1984 m. birželio 15 d. Memorialą sudaro administracinis pastatas, memorialinis muziejus (šiandien – okupacijų ekspozicija), IX fortas, parkas, masinių žudynių laukas, monumentas nacių aukoms atminti. Muziejaus teritorijoje stovi paminklas IX forte nužudytoms aukoms. Memorialinis muziejus ir monumentas – ryškūs brutalizmo stiliaus pavyzdžiai. Memorialinio muziejaus architektūra – pasvirusios, nevienodo aukščio plokštumos, simbolizuoja supleišėjusią žemę. Paminklas žudynių aukoms statytas 1976–1984 m. Kūrinio autoriai – skulptorius Alfonsas Ambraziūnas, architektai Gediminas Baravykas ir Vytautas Vielius. Paminklo statyboms naudotas gelžbetonis, paviršiui suteikta medžio lentų faktūra. Monumentą sudaro trijų dalių kompozicija, simbolizuojanti skausmą, viltį ir išsilaisvinimą. Aukščiausia paminklo dalis – 32 metrai.
