05/12/2025
ES institucijose tęsiasi diskusijos dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo paskolai Ukrainai.
ES institucijose tęsiasi diskusijos dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo paskolai Ukrainai.
Šią savaitę Europos Komisija pristatė du galimus sprendimus Ukrainos finansavimo poreikiams 2026–2027 m. paremti: ES skolinimą, kuris būtų grindžiamas ES biudžetu arba reparacijų paskolą, kuri suteiktų Komisijai įgaliojimus skolintis pinigines lėšas iš įstaigų, kuriose laikomas įšaldytas Rusijos centrinio banko turtas.
Diskusija šiuo klausimu vyko ir Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų komiteto posėdyje, kuriame dalyvavo Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininkė. Šią savaitę žiniasklaidoje skelbta, kad ECB atsisako suteikti garantijas dėl reparacijų paskolos. Klausimą jai šia tema pateikė ir EP narys Paulius Saudargas.
„Girdžiu kontrargumentą, kad jeigu paliestume įšaldytas lėšas, tai paveiktų finansinį stabilumą euro zonoje. Tačiau jeigu jų nenaudosime ir nesuteiksime pakankamos paramos Ukrainai, jei Rusija nugalės Ukrainą ir vėliau puls euro zonos valstybę, pavyzdžiui, vieną iš Baltijos valstybių, ar tai nebūtų kur kas didesnis poveikis finansiniam euro zonos stabilumui?“, – teiravosi EP narys.
Pasak C. Lagarde, Europos Centrinis Bankas plačiai vertina geopolitines grėsmes finansų sektoriui. Jos teigimu, sprendimas dėl įšaldytų lėšų, kurių didžioji dalis yra laikoma Belgijoje, priklauso ES valstybėms.
„Europos Centrinis Bankas nieko neatmeta, tik bando laikytis ES sutarties ir tikrai nepalaikytų jos pažeidimo, konkrečiai 123 straipsnio. Mūsų pareiga yra visų pirma užtikrinti, kad rizika finansiniam stabilumui nepadidėtų. Turto nuosavybės teisė turi likti Rusijai. Tokio nuosavybės perdavimo neturi vykti. Manau, kad vienas iš pateiktų pasiūlymų tiesiogiai apie tai kalba. Mūsų pareiga taip pat yra apginti valiutą – eurą, ir užtikrinti, kad tarptautinės teisės principai būtų gerbiami. Europa yra vieta, kur teisės viršenybė veikia“, – kalbėjo ECB vadovė.
Šią savaitę vyko daugelis trilogo derybų tarp Parlamento ir Tarybos, siekiant susitarti dėl galutinių teisės aktų prieš pasikeičiant pirmininkaujančiai valstybei. Institucijos sutarė:
◾uždrausti rusiškų gamtinių dujų importą į ES rinką. Draudimas suskystintų gamtinių dujų importui įsigalios nuo 2026 m., o dujotiekiu tiekiamoms dujoms – 2027 m. rugsėjo 30 d.
◾dėl naujų augalų veisimo (genomikos) metodų įteisinimo ES, išskiriant naują augalų, atitinkančių natūraliąją atranką, kategoriją. Jiems nebegalios ligšiolinės griežtos ES taisyklės dėl genetiškai modifikuotų organizmų;
◾dėl priemonių vyno sektoriuje – paprastesnių taisyklių vynui be alkoholio, paramos stichinių nelaimių ar ligų protrūkio atvejais, vyno turizmo skatinimo;
◾dėl griežtesnių taisyklių atostogų paketus siūlančioms įmonėms;
◾dėl reglamento importuotojams, skirto kovoti su pasauliniu miškų naikinimu, atidėjimo metams;
Šiuos susitarimus formaliai dar turės patvirtinti abi pusės.
🇪🇺 Kitos naujienos:
◾EP Biudžeto komitetas tarpinėje ataskaitoje, kuri bus aptarta kitą savaitę, siūlo 169 mlrd. eurų didesnį už Europos Komisijos pasiūlytą daugiametį ES biudžetą 2028-2034 m.;
◾26 iš 27 ES valstybių ministrai paragino Europos Komisija imtis priemonių spręsti būsto trūkumą ir būsto įperkamumo krizę Europos Sąjungoje, tačiau Vengrija atsisakė pakeisti savo poziciją ir pritarti šiam siūlymui. Komisija turėtų pateikti priemonių siūlymus gruodžio viduryje;
◾Pasaulio prekybos organizacija paskelbė, kad ES nutraukė bylą dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų prieš Lietuvą. Teigiama, kad pagrindiniai šio ginčo tikslai buvo pasiekti ir prekybos srautai atsinaujino.
📰 Žiniasklaidos akiratyje: Europarlamentarai Vytenis Andriukaitis ir Paulius Saudargas, o taip pat politologas Ramūnas Vilpišauskas ir ES reikalų ekspertas, ESTEP partneris Klaudijus Maniokas aptaria būsimą daugiametį ES biudžetą. Daugiau: https://www.15min.lt/video/europos-panorama-naujas-2-trilijonu-euru-es-biudzeto-pyragas-kiek-teks-lietuvai-273890
📈 Statistika: šventinių atviručių populiarumas Europoje mažėja: 2024 m. jų buvo parduota už 60 mln. eurų – 15 proc. mažiau nei metais anksčiau. Apskritai, nuo 2014 m. atviručių pardavimai traukiasi, tačiau buvo itin išaugę per pandemijos metus: 2020 ir 2021 m. parduotų atvirukų vertė išaugo beveik 50 proc. ir 2022 m. pasiekė aukščiausią tašką – 81,3 mln. eurų.
