Šiaulių vyskupijos Šeimos centras

07/01/2025

Šiaulių vyskupijos sužadėtiniai sukluskite. Prasideda naujasis ruošimo Santuokos sakramentui sezonas.
daugiau informacijos ir registracijos anketa https://svseimoscentras.lt/

Kviečiame registruotis, o tuos, kurie jau užsiregistravę, tuoj pakviesime į naujas grupes

Sužadėtinių registracija Paspauskite nuorodą ir jus tiesiogiai nukreips į registracijos puslapį https://svseimoscentras.lt/wp-content/uploads/2024/11/Juozapo-Sapnas-reklaminis-pataisytas2.mp4 Santuokai reikia trijų Trijų dalių seminaras sutuoktiniams. Seminaro metu suprasite savo poros sant...

24/12/2024

DVIDEŠIMT KETVIRTASIS ADEVENTO ATODŪSIS - santarvė ir ištikimybė
Tikrai jau beldžiasi stebuklas į mūsų gyvenimus - Jėzaus gimimas.
Jėzus ateina mažu kūdikėliu, ir atrodo - nu ką šitas mažutis Karalius gali išgelbėti, nuo ko Jis gali apsaugoti, kaip Jis gali mums užtikrinti laimę, džiaugsmą, netgi amžinybę.

Ir visi klausimai, kurie mums kyla, yra tik mūsų gyvenimo patirtys.

Realiai, pagal Dievo planą - visas Jėzaus žemiškasis gyvenimas - tai tikroji krikščionio laikysena - per sunkumus, per klaidinimus, per nesupratimą - bet link Tėvo karalystės su ramybe, džiaugsmu ir pilnatve, besidalinant ir priimant.
Dar negimęs, Jėzus jau sukėlė daugybes kalbų (jaunutė Marija laukiasi neištekėjusi), kai kam baimių (Erodui), kai kam nepasitikėjimo (Juozapas nori atleisti Mariją), kai kam iššūkius (kelionė į Betliejų), kai kam nuostabą (Angelo žinia piemenims). Dar negimęs, bet jau skleidžia žinią apie save, nes taip buvo Knygose užrašyta.
Ką tik gimęs, jau Jis priima žemiškųjų karalių nusilenkimą.
Jau paaugęs - sukelia šiek tiek nepatogumų tėvams, kai dvylikametis pasilieka šventykloje ir moko Rašto mokytojus.
Ir pagaliau treji metai viešosios veiklos, kuri pabaigiama per kryžiaus kančią didžiule Pergale - Prisikėlimu.

Oho, tai bent. Stipru.

Ar tokią šventų Kalėdų prasmę įžvelgi?
Ar dėl to ruoši Kūčių stalo, Kalėdų ryto šventinį stalą?
Ar dėl šitos prasmės perki dovanas artimiesiems?
Ar su tokia intencija sveikini su Šventėmis.

PALAIMINTŲ ŠVENTŲ KALĖDŲ, DIEVO MALONIŲ JUMS NAUJAISIAIS JUBILIEJINIAIS VIEŠPATIES METAIS

23/12/2024

Dvidešimt trečias Advento atodūsis - apie tikrąjį Viešpaties kelią.
Daug kelių šioj žemėje išbando žmogus - kelias į aukštumas, kelias į niekur, kelias į žemumas, į gelmes, į dugną, į užmarštį... Daug kelių išbandyta. Bet praminti takai į naujas ganyklas neveda. Jeigu išbandyta, dar nereiškia, kad tikrai tai, ko ieškai. Ir viskas pasimato iš vaisių - ar tas išbandytas kelias vertas dėmesio, ar nevisai.
O štai Viešpaties kelias - tobuliausias. Ir kiekvienam jis yra kitoks. Niekas negali uždrausti eiti savo keliu, kurį padovanoja Dievas.
Niekas negali suprasti, koks to kelio sunkumas, lengvumas, gerumas ar blogumas - nes kiti kituose keliuose vaikščioja.
O geriausia naujiena yra ta, kad jeigu apsidairai, kad eini keliu, kuris veda ne ten, visada gali pasikoreguoti kelią, paderinti jį su Jėzumi, paklausti, kuria kryptimi toliau žygiuoti, atsiprašyti, kad negirdėjai anksčiau.
Pasikoreguoji ir pirmyn. Tavęs laukia nematyti, negirdėti, nežinomi toliai, naujos ganyklos, kurias Viešpats tau paruošęs.
O tu ar pasiruošęs ten keliauti?
Ar turi vidinio džiaugsmo keliauti su Viešpačiu Jo nurodytu keliu?

22/12/2024

Dvidešimt antrasis Advento atodūsis - apie globą ir rūpestį

Ar dažnai pagalvoji savo gyvenime, kad Dievas tave pamiršo, nebegloboja ir nebesirūpina?
Ar tenka tokias mintis išgirsti iš kitų?

Tie, kurie turi gilų tikėjimą, aiškiai žino, kad globa ir rūpestis - tai ne vien geri jausmai ir malonios patirtys.

Dievas tave globoja, kad ir kokiose gyvenimo duobėse būtum
Dievas tavimi rūpinasi, kad ir kur toliausiai nuklystum iš jo kelio
Dievui rūpi tu, tavo širdies nusiteikimas, tavo mintys ir išgyvenimai

Ir jam rūpi vien dėl to, kad tave pašaukė gyventi iš didelės meilės, ir iš didelės meilės tau nori dovanoti visą amžinybę.

Ar pasiruošęs vardan amžinybės atsisakyti savo visų sėdėjimų "ant sofkutės", priklausomybių liūno, savo priekaištų aplinkiniams, perdėtų lūkesčių ar pasipūtimo?

21/12/2024

Dvidešimt pirmasis Advento atodūsis - atgaiva širdžiai - apie laimingą tautą, kuri Viešpatį Dievu savo laiko.
Kas ta laimė?
Kam ji skirta?
Kaip jos ieškoti?

Bet į šituos klausimus visą žmonijos gyvavimo istoriją atsakinėjo, kas tik norėjo, laimės apibrėžimų - milijonai milijonų. Kiek žmonių, tiek laimės supratimų. Tik ar iš tikrųjų esame laimingi?

Dievas mus apdovanoja laime kiekvieną, kurį pašaukia gyventi ir veikti šioje žemėje.
Esame apdovanoti laime, nes turime Viešpaties malonę gyventi.
O kodėl tada nesijaučiam laimingi (bent jau dauguma)?
Nes dažnai laimę atskiriam nuo Dievo ir bandom savintis pagal pasaulio suvokimą.
Ar tai padaro mus laimingesniais - žinia, kad ne
Tai kodėl taip stengiamės Dievą išmesti iš savo gyvenimo?
Nes Jis nėra patogus, nes Jis kviečia į laimę, kurios nepažįstame. O ten, kur nepatogu, kur nepažįstame, nenorime nei nosies kišti.

Įsivaizduojam, kad komforto ribos - tai mūsų laimė, nes ten saugu, viskas pažįstama, viskas aišku, ten jau susikūrėm šį tą. Bet tai, ką susikūrėme, taip trapu, taip laikina.
Kai tuo tarpu Dievo laimė yra amžina.

O kasdienybėje Dievas sako - "ne ne ne, keliaujam pirmyn, brangusis/brangioji, aš tau parodysiu dar neatrastus lobius. Tas, kam esu tave pašaukęs, nesibaigia komforto zona, nesibaigia vien gera savijauta ir saugumu. Tai daug giliau, aukščiau, plačiau, stipriau..." Ir kasdienybėje vyksta dalykai, kurie spiria mus lauk iš savo susikurtų "saugumų", kad atrastume naujas ganyklas, ganyklas su Viešpačiu.

O kur tu laimės ieškai?

20/12/2024

Dvidešimtas Advento atodūsis apie gyvenimą Viešpaties būste

Kas jame galės pasilikti?

Kaip mes įsivaizduojame Viešpaties būstą?
Kas mums tai?

Ir kiekvienas suprantame savaip - vieniems, kurie pavargę nuo kasdienių įtampų - tai visiška ramybė, tiems, kurie nuolat turi trūkumų - tai visiška pilnatvė, tiems, kurie neranda gyvenimo prasmės - tai įprasminimas, tiems, kurie vis kažką vejasi, nespėja, negauna, neranda - tai visiškas atsipalaidavimas.

Žinia ta, kad nei vienas iš išvardintų dalykų ko gero neatspindi Viešpaties būsto. Išvardinti dalykai - tai pasekmė mūsų žemiškojo gyvenimo patirties. O Viešpats mums paruošė tai, "ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, kas žmogui į mintį neatėjo, tai paruošė Dievas tiems, kurie jį myli." (1 Kor 2, 9)

Vien tikėjimu galime pasikliauti.

O kokia tavo kelionė į Viešpaties būstą?

20/12/2024

Devynioliktas Advento atodūsis - kaip skelbti nuostabius Dievo darbus
Kiekviena diena gali būti Dievo šlovinimas arba visų savo sunkumų, nelaimių, skausmų garbinimas.

Rytą vos prabudus galime rinktis vieną iš dviejų kelių - arba viską, ką veiksiu šią dieną paskirti Dievui, dėkoti Jam už dar vieną galimybę, džiaugtis, kad galiu bendradarbiauti su Dievu kuriant šį pasaulį. Bet yra ir kitas kelias - vos pramerkus akis - keikti savo artimą, "nenusisekusį" likimą, "negeras" kaimynes, "blogą" darbdavį, "sunkią" gyvenimo naštą, "netinkamą" metų laiką ir garbinti visus kitus "netinkamus" dalykus.

Kuris kelias yra tavo?
Ką renkiesi?

Dievas palieka laisvą valią tau rinktis.
Pirmasis kelias - tai sutikimas su Viešpaties valia tavo gyvenimui.
Antrasis kelias - tai priešinimasis Dievo valiai ir norėjimas viskam primesti savąją.

Pirmame kelyje tu turi džiaugsmą ir ramybę, pasitikėjimą ir tikėjimą.
Antrame kelyje - tu pavargsti, perdegi, nes esi nuolatinėje kovoje, nuolatinėje įtampoje ir bandyme apsisaugoti.

Pirmas kelias veda link pašaukimo išpildymo
Antrasis uždaro į nesibaigiančią įtampą su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.

Kuris kelias yra tavo?
Ką renkiesi?

18/12/2024

Aštuonioliktas Advento atodūsis - apie išmintį ir teisingumą.
Oi kaip norime būti išmintingi.
Bet dar labiau trokštame, kad su mumis elgtųsi "teisingai".

Kas ta mano trokštama išmintis? Kas yra Dieviška išmintis? Jos skiriasi? Ir stipriai ko gero.
Ko iš tikrųjų prašau, prašydamas išminties? Ar tai, kad būsiu išmintingas - būsiu pranašesnis už kitus? Ar tai, kad turėsiu išminties - būsiu geresnis už kitus? O gal labiau mane Dievas mylės? O gal būsiu tas, į kurį visi kreipiasi pagalbos? Kam man išmintis?
Vienintelis dalykas, dėl kurio žmogui reikia išminties - tai pažinti Dievo valią ir vykdyti Jo pašaukimą. Tik tiek

O teisingumas - kaip su juo? Kiekvienas norime, kad su mumis elgtųsi "teisingai", tiek Dievas, tiek aplinkiniai, artimieji. O kaip "teisingai" su manimi turėtų elgtis? Dažniausiai tai norime, kad mums paklustų, kad būtų geri, kad duotų to, ko aš noriu, kad neskaudintų ir neapsunkintų.
Bet Dievo teisingumas kitoks ko gero, nes kai tik užsimanom, kad mums žmonės būtų geri, taip atsiranda, kas mus įskaudina. Kai tik užsimanom, kad žmonės mums duotų to, ko mes norim, taip atsiranda, kas daugiau atima nei duoda.
Kas čia per logika? Šita logika paaiškinama tuo, kad Dievas niekada neduos žmogui to, kas jį padarytų silpną, infantilų, negebantį prisiimti atsakomybės. Va čia yra Dievo teisingumas, kuris mus stiprina, kuris mus augina ir skatina veikti dėl Dievo karalystės.

O ar tu prašai išminties?
Ar ieškai teisingumo?
Kam tau to reikia?

17/12/2024

Septynioliktas Advento atodūsis - apie palaimą ir šlovinimą.
Kiekvienas savaip suprantame palaimą, kas vienam yra palaima, kitam gali atrodyti visiška nesąmonė.
Kodėl taip yra? Nes žmogus aplinką supranta tik per savo patirtis. O kiekvieno žmogaus patirtys yra labai skirtingos, todėl ir palaimos supratimas yra skirtingas.
O Dieviška palaima žmogui yra sunkiai suvokiama, nes nei vienas žmogus neturi tokios patirties. Beje pirmieji tėvai turėjo Dieviškos palaimos patirtį, mes kiekvienas ją nešiojamės savo genetikoje, tačiau pirmojo nepaklusnumo sudaužytas palaimos prisiminimas per kartų kartas, genčių gentis labai išblėso.
Todėl ir turime keistą supratimą (o gal net baimę) apie palaimą.
Kai širdyje nėra palaimos, ramybės ir džiaugsmo, sunkiai sekasi šlovinti Viešpatį.

O koks tavo supratimas apie palaimą ir šlovinimą?
kas tau yra palaima?

16/12/2024

Šešioliktas Advento atodūsis - Viešpaties kelias
Koks tas Viešpaties kelias?
Ar galiu aš jį pažinti?
Ar suprantu, kada einu tuo keliu, o kada juo neinu?

Viskas yra ir paprasta ir labai sudėtinga.
Tas kelias, kurį man numatęs Viešpats , tai mano gyvenimo misija, įrašyta mano dvasioje. Aš, kaip žmogus, esu šiame pasaulyje ne šiaip sau, esu su didele prasme. Tik atpažinti tai kartais būna labai sunku ir sudėtinga.
Mes skiriame daug jėgų daryti tai, ką kiti daro, tai, ko kiti nori, bet dažniausiai paskutinėj vietoj būna išgirsti Viešpaties pašaukimą.
Todėl ir reikia skirti laiko maldai, pabuvimui su Dievu, kad suprastume savo, kaip žmogaus, kaip asmenybės, misiją.
Kai klausiame, Dievas tikrai atsako.
Kai klausomės, Jis dažnai viską pasako.

Ar moku išgirsti?
Ar gebu klausytis?
Ar priimu tai, ką girdžiu iš Dievo?

15/12/2024

Penkiolikos Advento atodūsis - pasitikėjimas.
Ar mano tikėjimas ir pasitikėjimas jau pakankamai stiprūs, kad būčiau ramus, rami, kad būčiau džiaugsmingas, džiaugsminga.
Dar ne?
O ko gi trūksta?

O trūkumų gali būti tikrai labai daug - nuo nuotaikos, meilės, saugumo, artumo iki materialinių trūkumų.
Bet ar tai yra esmė?
Tikrai ne.
Tikėjimas yra Dievo malonė, arba aš ją priimu arba nepriimu, o tada visa kita vyksta jau savaime. Jeigu priimu - vyksta stebuklai, jeigu nepriimu, ateina nusivylimas

Ko nori savo gyvenime labiau - Dievo stebuklų ar nusivylimo?