08/04/2026
Po daugiau kaip mėnesio pertraukos vėl susirinkome į „Baltų centro“ pasikalbėjimus“. Šįkart pilną salę sukvietė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas ir „Baltų centro“ narys dr. Vigmantas Butkus. O tikslai buvo net du: pristatyti ką tik išleistą monografiją „Lietuva ir lietuviai latvių literatūroje“ ir remiantis ja papasakoti, kokias Lietuvos vietoves pamėgę latvių rašytojai.
Džiaugėmės ir sveikinome literatūrinės baltistikos tyrėją, buvusį kolegą Šiaulių universitete, su puikiu mokslo pasiekimu. Šia tema Vigmantas pradėjo domėtis beveik prieš 30 metų, o monografijos rašymui skyrė pastaruosius 4 metus. Paklaustas, ar yra panašių tyrimų apie lietuvių rašytojų domėjimąsi Latvija, atsakė, kad didelio susidomėjimo nėra. Turbūt todėl nėra ir panašių tyrimų. Užtat išgirdome daugybę pavyzdžių, ką ir kaip apie Lietuvą galvoja ir rašo latviai – senųjų laikų, sovietmečio ir išeivijos, gal kiek mažiau šiuolaikiniai rašytojai. Tiesiog gausa tekstų, kuriuose minima Lietuva neleido išsamiai atskleisti viską – pranešėjas apsiribojo ryškiausiais / įdomiausiais atvejais: išskyrė dažniausiai minimas teritorijas (Vilnius, Kuršių nerija ir pasienis – ypač Žagarė, Biržai) ir atskleidė galimas tokio pasirinkimo priežastis. Auditorijos susidomėjimas šia tema buvo didelis, todėl ir klausimų kilo nemažai. /
Pēc vairāk nekā mēneša pārtraukuma atkal satikāmies “Baltu centra” sarunās”. Šoreiz pilnu zāli klausītāju saaicināja Lietuviešu literatūras un folkloras institūta vecākais zinātniskais līdzstrādnieks un “Baltu centra" biedrs dr. Vigmants Butkus. Bet tikšanās mērķi bija veseli divi: iepazīstināt ar tikko izdoto monogrāfiju „Lietuva un lietuvieši latviešu literatūrā” un balstoties uz to pastāstīt, kādas Lietuvas vietas ir iecienījuši latviešu rakstnieki.
Priecājāmies un sveicām literārās baltistikas pētnieku, bijušo kolēģi Šauļu Universitātē, ar lielisku zinātniskā darba panākumu. Par šo tēmu Vigmants sāka interesēties gandrīz pirms 30 gadiem, bet monogrāfijas rakstīšanai veltīja pēdējos 4 gadus. Uz auditorijas uzdoto jautājumu, vai ir līdzīgi pētījumi par lietuviešu rakstnieku interesi par Latviju, atbilde bija, ka lielas intereses nav. Droši vien tāpēc nav arī līdzīgu pētījumu. Toties uzzinājām daudz piemēru, ko un kā par Lietuvu domā un raksta latvieši – seno laiku, padomju gadu un trimdas, mazliet mazāk mūsdienu rakstnieki. Jo lielais tekstu, kuros minēta Lietuva, skaits neļāva aplūkot visu detalizēti – lektors aprobežojās ar spilgtākiem / interesantākiem gadījumiem: izcēla biežāk minētās teritorijas (Viļņa, Kuršu kāpas un pierobeža – īpaši Žagare, Birži) un atklāja iespējamos šādas izvēles iemeslus. Klausītāju interese par šo tēmu bija liela, tāpēc arī jautājumu pēc priekšlasījuma netrūka.
