03/03/2026
AČiŪ, Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Vidmantas Janulevičius už kryptingą verslo bendruomenės ir Lietuvos interesų atstovavimą!
Situacija Artimuosiuose Rytuose ir uždaryta Persijos įlanka – rimtas signalas pasaulio ekonomikai. Lietuvos pramonei tai pirmiausia reiškia energetikos kainų riziką, tiekimo grandinių trikdžius ir papildomą spaudimą konkurencingumui.
Susitikime su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovybe LPK atstovai aiškiai įvardijo: pasirengimas turi būti iš anksto, o reakcija – greita.
💬„Per Persijos įlanką keliauja apie 20 proc. pasaulio naftos srautų. Net jei tiesioginiai srautai į Europą sudaro apie 10 proc., kainų efektas yra globalus. Dujų kainos jau pakilo apie 33 proc., naftos kainos išaugo daugiau nei 20 proc. Tai ypač jautru energetiškai imliai pramonei – chemijos, maisto, gamybos sektoriams. Įmonėms, nefiksavusioms energijos kaštų ilgalaikėmis sutartimis, tai reiškia staigų apyvartinių lėšų poreikio augimą ir neišvengiamą spaudimą produkcijos kainoms. Kuro brangimas taip pat persiduos logistikos ir paslaugų kainoms“, – pažymėjo LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Pasak LPK prezidento, svarbu vertinti platesnį poveikį:
▪️galimus atsiskaitymų vėlavimus dėl force majeure,
▪️logistikos trikdžius ir prekybos srautų persiorientavimą,
▪️žaliavų importo neapibrėžtumą,
▪️spaudimą eksporto konkurencingumui.
💬„Svarbu, kad ministerija rengia tikslines finansines priemones, kurios prireikus galėtų būti aktyvuojamos nedelsiant. Aptarėme apyvartinių lėšų instrumentus, eksporto garantijų stiprinimą, dialogą su Europos Komisija ir galimą laikino valstybės pagalbos mechanizmo pritaikymą – jei situacija gilėtų.
Verslas šiuo metu tiesioginių kritinių sutrikimų dar nejaučia, tačiau geopolitinė rizika išlieka aukšta. Mūsų pareiga – veikti prevenciškai.
Lietuvos pramonė turi išlikti konkurencinga net ir sudėtingomis sąlygomis. Pasirengimas šiandien kainuoja mažiau nei pavėluota reakcija rytoj“, – akcentavo V. Janulevičius