Tccc Meškutė

31/08/2026

🐻Prieš kelias dienas pasirodė naujas „Business Insider“ straipsnis apie tai, kaip Ukrainoje keičiasi sužeistųjų priežiūra ir pats medicininis rengimas. Šiandien paskaitinėjau, tai pamanau, tikrai verta pasidalinti ir su jumis.

Straipsnyje savo patirtimi dalijasi Ukrainos 1- asis atskirasis medicinos batalionas, dirbantis su priešakine sužeistųjų evakuacija.

Pagrindinė mintis gana aiški, keičiasi mūšio laukas, todėl turi keistis ir tai, kaip ruošiamės teikti pagalbą.

Dėl nuolatinės dronų grėsmės teritorija aplink frontą tapo kill zone. Greita evakuacija, kuria buvo paremtas nemažas šiuolaikinės karo medicinos dalies modelis tapo praktiškai nebeįmanomas, net tamsa ar prastos oro sąlygos, kurios anksčiau suteikdavo galimybę evakuoti sužeistuosius, ne visada suteikia tokią galimybę dabar.

Todėl ukrainiečiai keičia ir patį rengimą.

Vis daugiau dėmesio skiriama prailgintai lauko pagalbai (Prolonged Casualty Care) - net ir paprastas karys turi būti pasirengęs ne tik suteikti pirminę pagalbą ir paruošti žmogų evakuacijai, bet prireikus išlaikyti sužeistąjį gyvą tiek, kiek reikės. Straipsnyje kalbama net apie situacijas, kai tai gali būti net kelios dienos.

Man ypač įdomi dalis - telemedicina.

Batalionas vysto sistemą, kuri užsitęsus evakuacijai leistų su sužeistuoju likusiam kariui nuotoliniu būdu susisiekti su labiau patyrusiais medikais ir gauti klinikinę pagalbą priimant sprendimus.

Keičiasi ir pati CASEVAC.

Batalionas pasakoja kelią nuo pikapų ir šarvuotos technikos prie pėsčiųjų evakuacijos komandų, o dabar - prie nuotoliniu būdu valdomų antžeminių robotų (UGV). Taip siekiama ištraukti sužeistąjį iš pavojingiausios zonos nerizikuojant dar kelių žmonių gyvybėmis. Tiesa, ir šios platformos jau tampa prioritetiniais priešo taikiniais, todėl kartu tenka nuolat keisti maršrutus, taktiką ir jų panaudojimo principus.

Straipsnyje minima ir daugiau, atrodytų, nedidelių, bet svarbių pokyčių - pavyzdžiui, jau baziniu lygiu mokomas turniketo pakartotinis įvertinimas, nes nebegalima automatiškai tikėtis, kad uždėjus turniketą po keliolikos minučių pacientas bus perduotas kitam medicininės pagalbos lygiui.

Man atrodo, kad čia yra labai gera tema diskusijai ir mums.

Kiek mūsų pačių medicininis rengimas vis dar paremtas prielaida, kad po suteiktos pirmosios pagalbos netrukus atsiras evakuacija?

O kas, jeigu jos nebus?

Ar treniruojamės sužeistąjį prižiūrėti 6, 12 ar 24 valandas? Ar mokame organizuoti nuotolinę medicininę konsultaciją? Ar treniruojame alternatyvius CASEVAC būdus?

Įdomu, kaip treniruojatės jūs ir ką iš Ukrainos patirties jau keičiate savo rengime?

Straipsnis - Business Insider: Ukrainian soldiers are changing how they train to deliver medical care as casualty evacuation becomes more unpredictable⁠
Nuotrauka iš straipsnio 🫡
fans

27/08/2026

🐻Artėja rugsėjo 1- oji. Ar pedagogai pasiruošę panaudoti epinefrino autoinjektorių?
Nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. mokyklų ir darželių pirmosios pagalbos rinkiniuose privalės būti epinefrino, dar vadinamo adrenalinu, autoinjektoriai.

Suprantama, kad daliai pedagogų tai gali kelti nerimą. Suleisti vaistą vaikui yra didelė atsakomybė, ypač jeigu nesi medikas. Tačiau autoinjektorius sukurtas būtent tam, kad kritiniu atveju juo galėtų pasinaudoti pirmosios pagalbos apmokytas žmogus.

Anafilaksija tai ūmi, greitai progresuojanti ir gyvybei pavojinga sisteminė alerginė reakcija. Ji gali prasidėti per kelias minutes po kontakto su maistu, vaistu, vabzdžių nuodais ar kitu alergenu.
Įtarti anafilaksiją reikia, kai staiga: tinsta liežuvis ar gerklė, kimsta balsas, pasunkėja kvėpavimas, atsiranda švokštimas ar triukšmingas įkvėpimas, vaikas tampa labai silpnas, išblykšta, sutrinka jo sąmonė ar jis sukniumba, kartu gali atsirasti dilgėlinė, veido tinimas, vėmimas ar stiprus pilvo skausmas. Tačiau anafilaksija gali pasireikšti ir be bėrimo ar kitų odos pokyčių.

Epinefrinas yra pirmo pasirinkimo vaistas gydant anafilaksiją. Jis leidžiamas autoinjektoriumi į išorinę šlaunies dalį.

Panaudojus autoinjektorių būtina nedelsiant skambinti 112. Vaiko negalima statyti ant kojų ar leisti jam vaikščioti. Jis guldomas, o jei gulint sunku kvėpuoti tuomet galime jį sodinti ištiestomis kojomis. Jeigu gyvybei pavojingi simptomai išlieka, po penkių minučių gali prireikti antros epinefrino dozės.

Pedagogo užduotis atpažinti gyvybei pavojingus požymius, panaudoti turimą priemonę, iškviesti pagalbą ir stebėti vaiko būklę.

Labai svarbu, kad autoinjektorius nebūtų paslėptas po 9 raktais, ar padėtas tokioje vietoje kur žino tik vienas darbuotojas. Taip pat jokiais būdais paskirtas ir apmokytas pedagogas neturėtų būti paliktas vienas teikti pagalbą. Dar geriau jei autoinjektoriumi mokėtų naudotis visi įstaigos darbuotojai.
Pedagogų nerimas šioje situacijoje yra suprantamas, tačiau aiškus veiksmų algoritmas ir praktinis pasirengimas šį nerimą turėtų sumažinti.

05/08/2026

🐻Išmokiname uždėti turniketą, privalome išmokyti ir ką su juo daryti po uždėjimo.
TURNIKETO VALDYMAS.

Po pirmojo vebinaro sulaukėme daugybės šiltų atsiliepimų, vertingų klausimų ir konstruktyvių pastabų. Ačiū kiekvienam, kuris skyrė laiko pasidalinti savo nuomone, didžiausią vertę mums kuria argumentuotas ir pagarbus grįžtamasis ryšys - būtent jis padeda priimti sprendimus ir nuolat gerinti mokymų kokybę.
Peržiūrėjome visą grįžtamąjį ryšį ir nusprendėme vebinarą šiek tiek patobulinti.

✔ Kas gali atlikti turniketo konversiją, o kas - ne?

✔ Kodėl iki maždaug 2 valandų sprendimai dažniausiai yra vienokie, o užsitęsus išemijai visai kitokie?

✔ Kodėl 2 valandų riba nėra biologinė siena, tačiau vis tiek išlieka svarbiu klinikiniu orientyru?

✔ Kaip vertinti galūnės gyvybingumą?

✔ Kada turniketą palikti, kada perkelti, kada konvertuoti, o kada jo apskritai neliesti?

✔ Kokios komplikacijos gali išsivystyti atkūrus kraujotaką ir kaip jas atpažinti?

✔ Kokių pamokų išmokome iš Ukrainos karo patirties?

Šio vebinaro tikslas nėra išmokyti aklai vadovautis algoritmais.

Mūsų tikslas - parodyti kaip mąstyti, kokius klausimus sau užduoti ir kuo remiantis priimti sprendimus konkrečiam pacientui.

Rugpjūčio 20 d.
17:30 val.

Labai prašome prieš registruojantis perskaityti visą registracijos informaciją iki galo. Joje rasite visą svarbią informaciją apie vebinaro eigą, dalyviams skirtą papildomą medžiagą bei dalyvavimo sąlygas.

Tik kartu esame stipresni. 🤓
Registracijos nuoroda: https://forms.gle/dwR3s1hpKnu6WcY77

03/08/2026

🐻Jūsų kortizolis per aukštas.😱

Bet ar tikrai?

Šia tema teko pasidomėti šiek tiek daugiau, nes, gydytojams kilo įtarimas dėl galimai padidėjusio kortizolio tad pati praėjau visą diagnostikos kelią.

Nesu endokrinologė ir nepretenduoju tokia būti. Tačiau ši tema privertė nemažai laiko praleisti skaitant endokrinologų gaires ir mokslinius straipsnius. Tad noriu pasidalinti tuo, ką sužinojau.

Nepavyksta numesti svorio? Kortizolis!
Pabundate pavargę? Kortizolis!
Pilvas nemažėja? Kortizolis!
Nesiseka sportuoti? Kortizolis!

O po šių teiginių seka sekanti mintis - stebuklingas papildas, kuris „subalansuos hormonus“, „nuramins antinksčius“ ir pagaliau išspręs visas problemas.

Pirmiausia reikia suprasti, kad kortizolis nėra blogasis hormonas. Be jo mes tiesiog neišgyventume. Jis padeda palaikyti kraujospūdį, gliukozės kiekį kraujyje, reguliuoja imuninę sistemą, dalyvauja medžiagų apykaitoje ir leidžia organizmui prisitaikyti prie streso.

Dar daugiau - kortizolis natūraliai svyruoja visos paros metu. Ryte jo koncentracija didžiausia, vakare - mažiausia. Jis padidėja sportuojant, sergant, neišsimiegojus, patiriant emocinį stresą ar net po puodelio stiprios kavos.

Tikras patologinis kortizolio padidėjimas medicinoje vadinamas Kušingo sindromu. Tai reta endokrininė liga, kuri diagnozuojama ne pagal socialinių tinklų testukus ir ne pagal tai, kad „pilvas nukaręs“, o atliekant specifinius hormoninius tyrimus. (Endokrinologų gairės rekomenduoja naudoti patikimus atrankinius tyrimus - pavyzdžiui, 1 mg deksametazono mėginį, vėlyvo vakaro seilių kortizolį arba 24 valandų laisvojo kortizolio tyrimą šlapime. Atsitiktinis rytinis kortizolio tyrimas tam netinka.)

Tokie pacientai dažnai turi ne tik antsvorį. Jiems būdingos plačios violetinės strijos, lengvai atsirandančios mėlynės, ryškus raumenų silpnumas, aukštas kraujospūdis, osteoporozė, cukrinis diabetas, būdingi kūno pokyčiai ir daugybė kitų klinikinių požymių. Tai nėra tas pats, kas sunkus laikotarpis darbe ar kelios bemiegės naktys. Taip, lėtinis stresas gali bloginti miegą, skatinti emocinį valgymą, mažinti fizinį aktyvumą ir apsunkinti svorio kontrolę. Tačiau tai dar nereiškia, kad jūsų kraujyje nuolat cirkuliuoja pavojingai padidėjęs kortizolis. Ir tikrai nereiškia, kad vienas papildas išspręs problemą.

Štai čia prasideda milijoninė industrija. Pirmiausia žmogus įtikinamas, kad jo organizmas „sugedęs“. Po to pasiūloma jį „sutaisyti“. Be jokių tyrimų!

Noriu pabrėžti, kad yra papildų, kurių poveikis tam tikrose situacijose yra tiriamas. Tačiau iki šiol nėra įrodymų, kad egzistuotų stebuklinga kapsulė, galinti „sutvarkyti kortizolį“ ir išspręsti svorio, nuovargio ar kitų sveikatos problemų priežastį.

Didžiausia problema nėra pats kortizolis. Didžiausia problema, kai žmonėms įteigiama, kad visos jų sveikatos bėdos turi vieną paprastą priežastį. O tada už kelių sekundžių pasiūlomas ir vienas paprastas sprendimas. Medicina taip neveikia. Žmogaus organizmas yra gerokai sudėtingesnis nei vienas hormonas ir viena kapsulė. Todėl prieš patikėdami dar vienu stebuklu, paklauskite savęs - ar jums siūlo mokslu pagrįstą informaciją, ar tiesiog labai gerai sukurtą reklamą?

Jeigu simptomai kelia nerimą, jų priežasties verta ieškoti kartu su gydytoju.

Su meile🐻

29/07/2026

🐻 Bijau padėti, nes paskui liksiu kaltas.

Būtent tokius komentarus perskaičiau po įrašu apie turniketo panaudojimą.

Ir tai, manau, yra daug didesnė problema nei pats turniketas.

Kas pavojingiau - bandyti išgelbėti gyvybę, ar nedaryti nieko?

Apie tai plačiau parašiau naujausiame įraše. Kviečiu perskaityti ir padiskutuoti. Nuoroda komentare.

28/07/2026

🐻Įsivaizduokite, kad avarijoje kraujuoja jūsų vaikas, jūsų žmona, vyras ar jūsų tėtis, mama, o gal geriausias draugas..
Ar tikrai norėtumėte, kad aplinkiniai sakytų: „Atsiprašau, bijau uždėti turniketą, nes paskui galiu likti kaltas.“?

Perskaičiau dešimtis tokių komentarų po Lietuvos policija įrašu apie turniketo panaudojimą.

Ir pagalvojau… Ką mes, kaip visuomenė, padarėme ne taip, kad žmogus labiau bijo gelbėti gyvybę, nei žiūrėti, kaip ji užgęsta? Mes mokome žmones stabdyti kraujavimą. Mokome gaivinti. Mokome naudoti defibriliatorių.

Tačiau kartu kažkur užaugo dar viena „taisyklė“, kuri neturi nieko bendro nei su medicina, nei su teise.

„Neliesk. Nes paskui liksi kaltas.“

Ir štai žmogus kraujuoja. O aplink stovintys žmonės dvejoja. Ir netikiu, kad jiems nerūpi. Jie bijo pasekmių sau.

Ir čia mes turime labai rimtą problemą. Pirmoji pagalba nėra apie tobulumą. Ji nėra apie tai, kad viską padarytum idealiai. Ji yra apie tai, kad žmogus apskritai sulauktų šanso išgyventi.

O ką sako įstatymai? Nesu teisininkė, tad jei atsiras tokių kurie galėtų pakomentuoti plačiau, būčiau dėkinga..

Dažnai girdime: „Jeigu uždėsiu turniketą ir kažkas atsitiks - mane pasodins.“

Noriu paklausti Jūsų... Kiek Lietuvoje yra žmonių, nuteistų už tai, kad sąžiningai bandė išgelbėti gyvybę, suteikdami pirmąją pagalbą?

Aš tokios teismų praktikos neradau. Tačiau radau visai ką kita.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 straipsnis numato atsakomybę už palikimą be pagalbos, kai įstatyme numatytomis aplinkybėmis žmogus, turėdamas pareigą ir realią galimybę padėti, to nepadaro.

Tai labai svarbus skirtumas.

Įstatymas kalba apie nesuteiktą pagalbą, o ne apie sąžiningą bandymą gelbėti gyvybę.

Pagalvokime… Jeigu žmogus netenka litro kraujo per kelias minutes (žinoma priklausomai nuo sužeidimo)…

Ar jam pavojingesnis tinkamai uždėtas turniketas? Ar tai, kad niekas jo neuždės?

Jeigu žmogui sustojo širdis… Ar didesnė problema yra galimai lūžęs šonkaulis gaivinimo metu? Ar tai, kad niekas nepradėjo gaivinti?

Kartais mes taip bijome padaryti kažką ne taip, kad pasirenkame nepadaryti nieko.

Deja, medicinoje neveikimas taip pat yra sprendimas. Ir kartais - pats blogiausias.

Apie tai jau esu rašiusi ne kartą ir panašu, kad apie tai dar reikės kalbėti ilgai.

P.s. nuotrauka daryta Praktinio Šaudymo Centras. Prieš kiekvieną šaudymą tikriname ginklą. O ar pasitikriname, ar šalia turime turniketą, jei jo netikėtai prireiktų?

27/07/2026

🐻Šiandien viešojoje erdvėje pasirodė žinia apie darbuotojo mirtį darbo vietoje. Nuoširdi užuojauta artimiesiems ir kolegoms. Kol vyksta oficialus aplinkybių tyrimas, būtų neetiška vertinti, kas buvo padaryta gerai, o kas - ne. Tačiau viena detalė iš darbuotojų pasakojimų verčia sustoti. Paaiškėjo, kad dalis žmonių nežinojo, kur įmonėje yra automatinis išorinis defibriliatorius, kam jis skirtas ir kaip juo naudotis. Būtent todėl apie gaivinimą reikia kalbėti ne tik mokymuose, bet ir kasdien.

Staigaus širdies sustojimo metu svarbiausios yra pirmosios minutės. Būtent tada prasideda vadinamoji išgyvenimo grandinė (Chain of Survival):

• ankstyvas širdies sustojimo atpažinimas ir pagalbos iškvietimas;
• ankstyvi, kokybiški krūtinės ląstos paspaudimai;
• ankstyva defibriliacija, jei ji reikalinga;
• pažangus gyvybės palaikymas ir gydymas ligoninėje.

Kiekviena uždelsta minutė mažina tikimybę išgyventi 7-10%. Anksti pradėti krūtinės ląstos paspaudimai ir kuo greitesnė defibriliacija gali kelis kartus padidinti išgyvenamumą, jei sustojimo priežastis yra defibriliuojamas ritmas. Automatinis išorinis defibriliatorius nėra skirtas medikams. Jis sukurtas tam, kad juo galėtų naudotis kiekvienas žmogus. Prietaisas pats analizuoja širdies ritmą ir pats nusprendžia, ar elektros impulsas reikalingas.

Todėl šiandien kviečiu ne diskutuoti, kas kaltas.
Geriau paklauskite savęs:
Ar žinau, kur mano darbovietėje yra AID?
Ar ryžčiausi pradėti gaivinimą ir panaudoti AID?

Kritiniu momentu išgyvenamumą lemia ne tai, kaip greitai atvažiuos medikai, o tai, ką per pirmąsias minutes padarys šalia esantys žmonės.

Ką daryti, jei žmogus staiga sukniubo?

1. Įsitikinkite, kad aplinka saugi.
2. Patikrinkite, ar žmogus reaguoja.
Švelniai pakratykite už pečių ir garsiai paklauskite: „Ar viskas gerai?“
3. Atverkite kvėpavimo takus ir įvertinkite kvėpavimą.
Jeigu žmogus nereaguoja ir nekvėpuoja normaliai (arba kvėpuoja tik pavieniais, retiems agoniniams įkvėpimams būdingais oro gaudymais), įtarkite širdies sustojimą.
4. Nedelsdami skambinkite 112.
Jei yra kitų žmonių, paprašykite vieno jų iškviesti GMP, o kito - atnešti automatinį išorinį defibriliatorių (AID).
5. Nedelsdami pradėkite krūtinės ląstos paspaudimus - krūtinės centre, 100-120 paspaudimų per minutę, 5-6 cm gyliu, leiskite krūtinei visiškai atsistatyti po kiekvieno paspaudimo, darykite kuo mažiau pertraukų.

6. Jei mokate atlikti įpūtimus - gaivinkite santykiu 30 : 2.
Jeigu įpūtimų atlikti negalite arba nenorite - tęskite nepertraukiamus krūtinės ląstos paspaudimus.

7. Kai tik atnešamas AID - nedelsdami jį įjunkite.
Priklijuokite elektrodus ir vykdykite visus aparato balso nurodymus. Analizės ir impulso metu paciento nelieskite.

8. Tęskite gaivinimą, kol:
atvyks GMP ir perims gaivinimą;
žmogus pradės aiškiai rodyti gyvybės požymius ir pradės normaliai kvėpuoti;
fiziškai nebegalėsite tęsti.

fans

26/07/2026

🐻Kartojame vebinarą!

Po pirmojo vebinaro sulaukėme daugybės šiltų atsiliepimų, vertingių įžvalgų ir labai vertingos konstruktyvios kritikos - jūsų grįžtamasis ryšys mums yra labai svarbus todėl esame dėkingi!

Kad data būtų patogi kuo didesniam skaičiui norinčiųjų, surengėme balsavimą. Jo metu pasirinkta data - 2026 m. rugpjūčio 20 d., 17:30 val.

Svarbu: vebinaro įrašu ir skaidrėmis nesidalinsime. Skaidrės yra instruktoriaus darbo priemonė ir be išsamaus žodinio paaiškinimo gali būti neteisingai interpretuojamos🥹. Vietoje jų kiekvienas dalyvis gaus specialiai parengtą metodinę atmintinę bei papildomą mokomąją medžiagą, kuri padės prisiminti svarbiausius vebinaro akcentus ir toliau gilinti žinias.

Kviečiame registruotis☺️

Data: 2026 m. rugpjūčio 20 d.
Laikas: 17:30 val.
Platforma: Zoom
Kaina: 25 €
Registracija: https://forms.gle/QLtPzvUGPZKJjthS7

Ačiū už jūsų pasitikėjimą ir norą tobulėti.

Tik kartu esame stipresni.
fans

Vebinaras: „Turniketas po uždėjimo: ką daryti toliau?“ Data: 2026 m. rugpjūčio 20 d. Laikas: 17:30 val. Planuojama trukmė: 2 val., tačiau priklausomai nuo diskusijų ir klausimų vebinaras gali užtrukti ilgiau. Kaina: 25 € Užpildžius registracijos formą, informacija apie apmokėjim....