18/09/2026
Du rimti procesai musu slenyje prasidejo:
Veiksmas nr. 1. Renkamos vynuoges, bus vyno.
Uzvakar isgirdes traktoriu ir balsus akivaizdziai arciau, nei turetu buti, sedu ant mopedo ir nuskuodziu i laukus. Uzmates zmones isdidziai prisistatau - sono proprietario! Tie - aga, ok, proprietario, piacere! Aptariam, kas tokie, ka veikia, kaip cia pateko. Nors ir taip aisku - nuomininko Alessandro zmogeliukai, pakistanieciai, kuriuos gainioja Gianni ir dar stmdo traktoriu tarp eiliu. Issuko velniai varztus vartuose ir tiesiog isilauze, laimei, nieko nesugadine dar labiau. Supratau, kad vartus teks perprogramuot. Sakau, galiu kartu padirbeti pora valandu? Gianni sypteli - nesitrukdykite, ponuli, mazolius sutrinsite. Hmmm... Nu ok. Dar ne siandien. Gianni papasakoja, kaip jis vynuoges praeita rudeni pats karpe ir traktoriaus padanga pramuse i atidengta sulini, kuriuos labai atsargiai pats apvaziavau. Shudas. Dar pasiskundzia, kad perimetro keliukas siauras. Taip taip, pastebejau... Kazka su visu tuo teks daryti arba ne. Matysim. Palinkiu gero darbo, sedu ant savo mopedo ir dingstu. Tie vyriokai dirba greitai, akivaizdziai su jais nespeciau. Kiekvienam savo. Lekiu prie vartu, ziuriu, dar traktorius atlekia. Su karabinieriaus veido israiska stabdau - ferma ferma! Is kabinos sypsosi stambaus sudejimo jaunuolis. Alessandro? Giusto. Piacere, sono Larijus, proprietario. Bla bla bla. Apsikeiciam kontaktais ir issiskiriam. Jaunuolis nuomoja vynuogyna keleta metu ir tiekia vyna kruvai apylinkes restoranu. Idomu. Kviesiu petu biciuka, gal del sekanciu metu ka sutarsim.
Veiksmas numeris 2. Nusileidzia saule, ir prasideda baubimas aplink visa sleni. Taip jau kelios savaites. Pirma, ka pagalvojau - mus apsupo zombiai-karviai. Baubia ir riaumoja kiauras naktis - chrien pamiegosi langa atveres. Kazkuri vakara pagaliau dasunta, kad nei velnio cia ne karviai, nes ju nematyti, o kiti raguociai - elniai! Ir baubia jie mergu ieskodami! Stai kaip! Ir stai uzvakar, ismirkes ir visaip kaip issilepines baseine, kaip jau iprasta, vel isgirdes ta baubima visai salia, ikalu vyno, ciumpu Imalent MS18 ir lipu i kalva tiesiai pries sodybos vartus. Uzkniso. Noriu tuos baubus pamatyti! Ten ant kalvos auga medis ir yra stulpas - jie orientyrai. Nieko nematau, bet einu drasiai, nes gi as cia vadas! Uzlipu iki to medzio, jungiu savo "liustra". Uz 30m pamatau milzina visu ugiu su kosmine karuna astriu ragu. Eeee, jomajooo! Nu grazu! Kazkiek laiko sustinges mastau, ar man cia nesivaidena, gal vyno paduginau? Didelis raguotas baubiantis velnias tuo tarpu irgi sustingsta. As ziuriu i jo ragus, o jis nezinau i ka - i mane ar i savo mergiote? Pastovi dar kazkiek ir po iiiiiillllllgooooooos pauzes nueina. O as tiesiog stoviu toliau, nes protelis pakuzdejo, kad, jei tas testosterono pilnas kavalierius pultu, kur gi begciau? Realiai nera kur! Laimei, begti neteko. Svystelejes desinen uzmatau blizgancias akis, kurios apsis**a, ir baltas uzpakaliukas dingsta krumuose. Ok. Gana. Laimejau, pamaciau, ka norejau. Nusileidziu ant kelio. Instinktyviai apsisuku ir matau ta raguota silueta naktinio dangaus fone. Visai kaip foto. Palydejo, vadinasi... Griztu namo su veido israiska "ooo juuus zyyyynoteeee????"...
Siandien su Julija vel selinom i fotomedziokle. Drasos kur kas maziau, protas veikia, bet tuos triuksmingus grazuolius vel pamatem. Adrenalino pliupsnis. Sirdis plake juntamai, tiek del tu grazuoliu artumo, tiek del galimo pavojaus suvokimo. Kai vienintelis ginklas - superprozektorius, vis hi siek tiek neramu. Salia krumu buves patinas eme artintis, mazyle tai pamate naktiniu ziuronu. As nelaukes, kol jis nusitaikys i mus ragais, "ijungiau sviesa" ir to pakako ji apsukti. Toks isplaukes kadras ziurone gavosi, bet uztat kokie ispudziai ir kiek adrenalino!!! Zodziu, ruduo musu kaime zavus...
P.S. dabar suprantu, kokia nauda is tos dygliakrumiais apaugusios 2 kilometru ilgio tvoros aplink vynuogyna ir namu valda...
