08/04/2026
Iš Ukrainos pasitraukusios šeimos, besirūpinančios artimaisiais su negalia, yra viena labiausiai pažeidžiamų, tačiau vis dar nepakankamai matomų grupių.
Šios grupės patirtys ir iššūkiai atskleidžiami tarptautiniame tyrime „Invisible Care, Unmet Needs: The Situation of Ukrainian Caregivers of Persons with Disabilities in the EU“, atliktame Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje. Tai vienas pirmųjų tyrimų, leidžiančių geriau suprasti šios tikslinės grupės padėtį Europos šalyse.
Situacija Europoje
Tyrimas rodo, kad globėjai iš Ukrainos patiria dvigubą naštą – jie pasitraukė nuo karo ir tuo pačiu kasdien teikia priežiūrą artimiesiems su negalia, dažnai be jokios papildomos pagalbos. Tai tiesiogiai veikia jų galimybes įsidarbinti, didina socialinę atskirtį ir emocinį pervargimą.
Šios grupės vaidmuo dažnai nėra oficialiai atpažįstamas, todėl jų poreikiai lieka neįtraukti į socialinės, sveikatos ir užimtumo politikos sprendimus, nepaisant esamos ES teisinės bazės.
Situacija Lietuvoje
Lietuvoje globėjai susiduria su kompleksiniais iššūkiais: kalbos barjeru, ribotomis įsidarbinimo galimybėmis, prieinamo būsto trūkumu, sudėtingomis negalios pripažinimo procedūromis ir informacijos apie socialinę bei psichologinę pagalbą stoka.
Be to, globėjai nėra aiškiai pripažįstami kaip atskira tikslinė grupė, todėl jų poreikiai dažnai lieka už socialinių paslaugų planavimo ribų.
„Noriu gyventi ir dirbti šiame mieste. Man nereikia gailesčio – man reikia galimybės užsidirbti pragyvenimui“, – dalinasi Vilniuje gyvenanti ukrainietė, besirūpinanti mama ir sūnumi su negalia.
Tyrimo rezultatai rodo poreikį:
- pripažinti globėjus kaip atskirą tikslinę grupę socialinės politikos formavime ir įgyvendinime
- užtikrinti prieinamą ir aiškią informaciją apie paslaugas
- stiprinti socialines, psichologines ir įdarbinimo paslaugas, pritaikytas šiai grupei
- įtraukti šių žmonių patirtis į sprendimų priėmimą ir paslaugų kūrimą
Kviečiame skaityti pilną tyrimo ataskaitą (anglų kalba) ir DELFI.lt (ne)matomi publikuotą straipsnį - nuorodos komentaruose.
Tyrimą organizavo ir įgyvendino:
Lietuvoje - Lietuvos negalios organizacijų forumas kartu su Ukreate Hub
Vokietijoje – Austausch e.V. kartu su programa INKuLtur
Lenkijoje – negalios organizacija Polskie Forum Osób z Niepełnosprawnościami
Lyginamąją tyrimo ataskaitą parengė Latvijos skėtinė negalios organizacija Sustento
Šis tyrimas buvo atliktas įgyvendinant tarptautinį projektą „It’s Ability! Ukrainiečių šeimų, teikiančių pagalbą artimiesiems su negalia, integracija Vokietijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje“, kurio tikslas – stiprinti globėjų iš Ukrainos, besirūpinančių artimaisiais su negalia, integraciją šiose šalyse. Projektą finansuoja Europos socialinio fondo agentūra, pagal Europos Komisijai deleguotus įgaliojimus, pagal kvietimą „Inovatyvūs sprendimai siekiant mažinti Rusijos karo prieš Ukrainą socialines pasekmes ES šalyse“.
*Projektas yra Social Innovation+ Initiative dalis, finansuojama Europos Sąjungos. Išsakytos nuomonės atspindi tik projekto vykdytojų požiūrį ir nebūtinai atitinka Europos Sąjungos ar Europos socialinio fondo agentūros poziciją. Europos Sąjunga ir finansavimą skyrusi institucija nėra atsakingos už šią informaciją.
//EN
Families who have fled Ukraine and are caring for relatives with disabilities are among the most vulnerable, yet still insufficiently visible groups.
Their experiences and challenges are highlighted in the international study “Invisible Care, Unmet Needs: The Situation of Ukrainian Caregivers of Persons with Disabilities in the EU”, conducted in Lithuania, Poland and Germany. It is one of the first studies to provide a deeper understanding of this target group’s situation across Europe.
Situation in Europe
The study shows that Ukrainian caregivers face a double burden – they have fled war while at the same time providing daily care to relatives with disabilities, often without any additional support. This directly affects their employment opportunities and increases social exclusion and emotional exhaustion.
Their role is often not formally recognised, meaning their needs remain excluded from social, health and employment policy decisions, despite the existing EU legal framework.
Situation in Lithuania
In Lithuania, caregivers face complex challenges: language barriers, limited employment opportunities, lack of accessible housing, complicated disability recognition procedures, and insufficient information about available social and psychological support.
In addition, caregivers are not clearly recognised as a distinct target group, meaning their needs are often not reflected in social service planning.
“I want to live and work in this city. I don’t need pity – I need the opportunity to earn a living,” says a Ukrainian woman living in Vilnius, caring for her mother and her son with an intellectual disability.
The study highlights the need to:
- recognise caregivers as a distinct target group in social policy design and implementation
- ensure accessible and clear information about services
- strengthen social, psychological and employment support tailored to this group
- include their lived experiences in decision-making and service design
Read the full report (in English) and the DELFI.lt (In)visible article – links in the comments.
The study was organised and implemented by:
Lithuania – Lithuanian Disability Forum together with Ukreate Hub
Germany – Austausch e.V. together with the INKuLtur
Poland – Polskie Forum Osób z Niepełnosprawnościami
The comparative report was prepared by the Latvian umbrella disability organisation Sustento
This study was conducted as part of the international project “It’s Ability! Fostering the Integration of Caregivers for Persons with Disabilities among Ukrainian Refugees in Germany, Poland, and Lithuania”, which aims to strengthen the integration of Ukrainian caregivers in these countries. The project is funded by the European Social Fund Agency under delegated authority from the European Commission, within the call “Innovative solutions to mitigate the social consequences of Russia’s war against Ukraine in EU countries”.
*The project is part of the Social Innovation+ Initiative funded by the European Union. The views expressed reflect only those of the project implementers and do not necessarily represent the position of the European Union or the European Social Fund Agency. The European Union and the funding authority are not responsible for this information.
