Asociacija Atoveiksmis, Vilnius (2026)

10/10/2026

Tik visiški debilai veikia prieš Lietuvą, nes jiems patinka (ar nepatinka) Rusija arba Amerika.

O mus ir valdo visiški debilai. Bet mes juos patys išrenkame, reiškia, esame tokie patys debilai ir renkame į save panašius.🤷

Tuo tarpu Rusija su Amerika ramiai sau prekiauja milijardinėmis sumomis, kol Lietuva dėl savo kvailų principų praranda milžiniškus pinigus.

Naujausi USTR duomenys rodo, kad JAV prekyba su Rusija pasiekė 5,9 mlrd. JAV dolerių (augimas 14,4 proc.), o prekių importas išaugo net 25,6 proc. – iki 3,8 mlrd. JAV dolerių. Prie šio augimo prisideda ir naujausias Vašingtono sprendimas sušvelninti ribojimus bei suteikti laikiną licenciją rusiškų naftos produktų pirkimui, pagal kurią Rusija pradeda tiekti šimtus tūkstančių tonų dyzelino tiesiai į JAV ir pasaulines rinkas.

Kol didieji žaidėjai prekiauja, Lietuva toliau šaudo sau į kojas ir kelia mokesčius, nes nėra pinigų:
Visiškai sustabdytas milijonus generavęs Baltarusijos trąšų tranzitas, atidavus jį Rusijai.

Mažėjantis prekių eksportas: Oficiali statistika rodo, kad Lietuvos prekių eksportas į Rusiją susitraukė iki istorinių žemumų – 2025 m. krito iki maždaug 407 mln. eurų (palyginti su milijardiniais srautais praeityje). Lietuvos verslas prarado pelningą Rytų rinką.

Debilai ekonomistai ir politikai (nebijokime juos vadinti debilais) aiškina, jog taip nubaudžiame Rusiją. Bet esmė tame, jog Rusiją baudžiame IŠVEŽDAMI iš jos pinigus ir atveždami juos į Lietuvą, o ne atiduodami rusams tranzitą ar versdami viską pasigaminti, dėl ko jie tik uždirba.

Vašingtonas sušvelnino sankcijas Baltarusijos trąšoms ir net spaudė Lietuvą atverti Klaipėdos uostą jų tranzitui, taip pat toliau perka Rusijos uraną bei tauriuosius metalus.

Lietuvos praradimai: Dėl krovinių netekties Klaipėdos uostas ir geležinkeliai kasmet praranda šimtus milijonų eurų, o pramonė patiria didžiulius nuostolius dėl brangesnių žaliavų iš Vakarų.

Realiame pasaulyje ekonominiai interesai stovi aukščiau už lozungus, todėl veikti prieš savo valstybę dėl geopolitinių simpatijų yra tiesiog aklumas arba debilumas.

Kai šalį valdo asiloidai, kartomis sėdintys biurokratiniame aparate ir nežinantys, kaip uždirbami pinigai, tai šalis taip ir važiuoja, kaip važiuojame mūsų nuostabiais keliais...

06/10/2026

Lietuviams buvo blogiau nei vergams, bet privilegijų reikalauja ne lietuviai.

Šiuolaikiniame Vakarų pasaulyje, ypač Jungtinėse Valstijose, vis dažniau susidaro įspūdis, kad istorinė kančia tapo savotiška valiuta. Kuo garsiau apie ją kalbi, kuo didesnę skriaudą sugebi paversti viešojo diskurso centru, tuo daugiau moralinių kreditų galima sukaupti: reikalauti išskirtinio jautrumo, ypatingo traktavimo, kompensacijų, privilegijų ir net tam tikros teisės spręsti, kas šiandien gali būti kritikuojamas, o kas privalo būti apsaugotas nuo bet kokių nepatogių klausimų.

Keisčiausia tai, kad ši sistema kažkaip vis dar apeina lietuvius. O mūsų istorijoje kančios tikrai netrūksta. Lietuvos valstiečiai šimtmečius gyveno baudžiavos sąlygomis: buvo priklausomi nuo dvarininko, turėjo atlikti lažą, vykdyti įvairias prievoles, o už nepaklusnumą galėjo būti baudžiami fiziškai. Ir čia slypi dar vienas nepatogus skirtumas. Vergovės sistemoje vergas buvo šeimininko nuosavybė, todėl šeimininkas turėjo bent minimaliai pasirūpinti savo „turto“ išlaikymu – maistu, drabužiais ir pastoge. Lietuvos baudžiauninkas tuo metu turėjo ne tik atidirbti dvarui, bet ir pats pasirūpinti savo šeimos maistu, drabužiais, pastoge bei viso ūkio išlaikymu. Kitaip tariant, po darbo dvarui jo darbo diena dar nesibaigdavo – reikėjo išgyventi savo sąskaita. Vėliau sekė sukilimų malšinimai, Rusijos imperijos represijos, sovietinė okupacija, trėmimai, politinės represijos ir masinės žudynės. Kitaip tariant, jeigu istorinis skausmas yra bilietas į šiuolaikinių privilegijų pasaulį, lietuviui tikrai nereikėtų stovėti prie kasos, nes jis jau turi bilietą.

Tačiau lietuvis iš savo istorijos kažkaip nesugeba pasigaminti nuolatinės teisės į privilegijas. Jis nestovi eilėje su protėvių kančių pažymėjimu ir nereikalauja: „Kadangi mano prosenelis kentėjo, šiandien man priklauso daugiau negu jums.“ Dar daugiau – lietuviui neretai paaiškinama, kad apie savo istorines skriaudas reikia kalbėti atsargiai, kad nebūtume apkaltinti nacionalizmu, susireikšminimu, istorijos politizavimu ar tiesiog nesugebėjimu „judėti pirmyn“.

Čia verta prisiminti ir mūsų pačių istorijos paradoksus. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žydų bendruomenės nebuvo baudžiauninkų luomo dalis – žydams valdovai suteikdavo įvairias privilegijas, apsaugą ir atskirą bendruomeninį bei teisinį statusą. Tai, žinoma, nereiškia, kad žydų istorijoje nebuvo diskriminacijos, persekiojimų ar tragedijų. Buvo. Tačiau jeigu šiandien pradėsime skirstyti žmones pagal tai, kurios bendruomenės protėviai daugiau kentėjo, labai greitai paaiškės, kad istorija yra kur kas sudėtingesnė už patogią šiuolaikinę aukų ir nusikaltėlių schemą.

Ir štai čia prasideda įdomiausia dalis. Matome vis labiau įsigalinčią logiką, pagal kurią praeities skriauda paverčiama politiniu kapitalu. Vienos bendruomenės gali garsiai priminti savo istorines nelaimes, reikalauti ypatingo jautrumo, kompensacijų, privilegijų ar papildomų garantijų, o lietuviui kažkodėl vis dar priklauso kukliai stovėti paskutinėje eilėje ir dar atsiprašyti, kad apskritai išdrįso ją užimti.

Todėl klausimas visiškai paprastas: jeigu protėvių patirta skriauda šiandien suteikia teisę reikalauti privilegijų, kodėl ši taisyklė neturėtų galioti ir lietuviams? Jeigu istorinis skausmas yra politinis kapitalas, mūsų tautos istorija tikrai nėra bevertis indėlis. Galbūt mums tiesiog per ilgai buvo aiškinama, kad savo kančias galima prisiminti tik per istorijos pamoką, padėti gėlių prie paminklo ir tyliai grįžti namo. O štai kitais atvejais istorija staiga tampa labai konkrečia šiuolaikine sąskaita, kurią kažkas turi apmokėti.

Todėl gal metas ir lietuviams pagaliau išmokti šio žaidimo taisykles? Pareikalaukime kompensacijų už baudžiavą, privilegijų už okupacijas, ypatingo jautrumo dėl tremčių ir, žinoma, greitesnio aptarnavimo visose eilėse, nes mūsų protėviai taip pat kentėjo. Steikime lietuvių kančios muziejus ir reikalaukime, kad juos finansuotų tos valstybės, kurių teritorijose jie stovi. Reikalaukime papildomų kvotų, gerų darbo vietų, politinio jautrumo, moralinio imuniteto ir viso kito, kas šiuolaikiniame pasaulyje kartais pateikiama ne kaip malonė, o kaip savaime suprantama istorinės skolos grąža.

O jeigu kas nors paklaustų, kodėl būtent mums visa tai priklauso, atsakymas paprastas: todėl, kad mūsų protėviai irgi kentėjo. Pagaliau juk gyvename tokiame nuostabiame pasaulyje, kuriame svarbu ne tik tai, kas esi šiandien, bet ir kiek skausmo gali paveldėti iš vakar. Tai gal bent šį kartą lietuvis neis į paskutinę eilę. Gal pirmą kartą atsistos priekyje ir garsiai pasakys: mums taip pat priklauso.

06/10/2026

Šį atvejį reikia išversti į visas įmanomas kalbas ir platinti.

Afrika bambučia įpratę visur žaisti rasizmo korta, bet Lietuvoje ji ne koziris, nes Lietuva neturėjo kolonijų. Mums dzin, kas ten kada nors kur nors juodai skriaudė juodą ar dar juodesnį – mes su tuo nesusiję, nesame niekam skolingi ir tokio komplekso neturime.

Lygiai tą patį daro ir islamistai bei kitokių „fobijų“ kaišiotojai, prikaišiodami islamofobiją ir kitas „fobijas“, kurios šiaip neturėtų būti vadinamos fobijomis, nes jų pagrindas yra faktai.

Argi baimė, kad Lietuvoje viskas bus deginama kaip Ispanijoje ar Prancūzijoje, padeginėjamos mokyklos ir net policijos komisariatai, kai tai daro jau trečios kartos migrantai, juridiškai – piliečiai, yra islamofobija? Ne. Tai sveikas protas ir meilė Lietuvai.

Nes tik Lietuvos priešai nori, kad Lietuva virstų trečiojo pasaulio šiukšlynu.

05/10/2026

Vėl Petriukui kalbėti nedavė. 😭

04/10/2026

Pasirodo, vakarykščiai imigracijos šalininkai ne tik protestavo. Kai kuriems tai buvo tiesiog darbas. 😁

Nieko naujo. Kol VSD grėsmių nemato, Lietuvoje klesti ištisa „įvairovės“, migracijos ir integracijos industrija. Čia žmonės gauna atlyginimus už tai, kad tyrinėja migraciją, rengia projektus, moko tolerancijos, aiškina lietuviams apie atvirą visuomenę ir galiausiai eina protestuoti dėl tos pačios darbinės temos.

Vienas tokių veikėjų – rusas Ivanas Trunovas, į Lietuvą su šeima atvykęs 2015 metais. Deklaruoja, jog yra atviras gėjus ir nori kurti gyvenimą su savo vaikinu, o apie išvykimą iš Rusijos pats yra pasakojęs, kad sprendimą lėmė tuometinė politinė situacija. Dirba „Diversity Development Group“, o jo vieša veikla glaudžiai susijusi su migracijos ir integracijos klausimais.

Ir, žinoma, yra Vilniaus universitetas – vieta, kurioje kuo puikiausiai telpa tokie veikėjai kaip Trunovas, Gritėnas ar Andrijauskas. Lietuviškumo ten, regis, vis mažiau, o „įvairovės“ – vis daugiau. Būti lietuviu, heteroseksualu ir dar baltuoju – jau beveik nebemadinga. Fui. 😁

Tuo metu Trunov darbovietė DDG 2025 metais gavo 339 401 eurą pajamų, joje dirbo 7 žmonės. Ko gero visi 7 ir protestavo, t.y. dirbo.

Be to, ši organizacija gauna ir valstybės finansavimą instituciniam stiprinimui: 2025–2026 m. buvo skirta 35 230 eurų, o 2026 m. finansavime numatyta dar 38 190 eurų. Žodžiu, už „įvairovę“ galima ne tik kovoti – galima iš jos ir gyventi.

Ir čia į sceną žengia LRT. Tie patys žmonės tampa „ekspertais“, nuomonės formuotojais, herojais ir nuolatiniais eterio svečiais. Kaip jau paaiškėjo, ne vienas jų dar ir gauna honorarus iš tos pačios LRT už antilietuvišką naratyvą.

Trunovas rašo LRT, Žibas ten aiškina apie migracijos politiką, Gritėnas ir Andrijauskas taip pat randa vietą tame pačiame ideologiniame antilietuviškame kraštovaizdyje. LRT faktiškai suteikia nacionalinę tribūną žmonėms, kurių pagrindinė profesinė veikla yra aiškinti visuomenei, kokia Lietuva turėtų būti.

O jų aiškinimas paprastas: Lietuva turi būti kaip kekšė, kurioje tilptų visi, išskyrus lietuvius.

Ir tada kyla labai paprastas klausimas: kiek vakarykščiai „protestuotojai“ per metus susižeria iš įvairių projektų, fondų, dotacijų ir atlyginimų, susijusių su migracija, LGBT ar „įvairove“? Neteigiu, kad vakar jiems kažkas mokėjo už stovėjimą su plakatu. Klausiu, kiek apskritai kainuoja šis visas profesionaliai išlaikomas pilietinis entuziazmas.

Juk 2023 metais Simonko viešai kalbėjo apie 5 000 eurų finansavimą piketui prie Seimo (kuriame buvau su kontr protestu plakatus atsispausdinęs už savo pinigus). Taigi modelis seniai žinomas: vieni finansuoja, kiti rengia projektą, treti atlieka tyrimą, ketvirti protestuoja, o LRT visa tai paverčia visuomenės autoritetais.

Žodžiu, nemokamai už Lietuvą protestuoja tik visokie Šimaičiai, neįtinkantys nei spalvotiems popieriniams patriotams – nes „vata“ (jis gi už Lietuvą, bet prieš islamistus ir LGBTistus), nei celofaniniams idiotams – nes „nacis“ (jis gi Putino nepalaiko ir į Ukrainą važiavo).

Verslui reikia pigios darbo jėgos, NVO reikia projektų, aktyvistams reikia darbo, LRT reikia savo „herojų“, o Lietuvos mokesčių mokėtojui lieka tik sąskaita.

Gražiausia šioje istorijoje tai, kad valstybė pati finansuoja dalį kenkėjiško mechanizmo.

Pinigai teka – teka ir susirūpinimas Lietuva. Neliks projektų, pažiūrėsime, kiek liks ir didžiojo rūpesčio.

Pasikartosiu: Lietuvai būtinas užsienio agentų įstatymas. Nes kartais susidaro įspūdis, kad Lietuvoje jau dirba visos įmanomos „agentūros“ – nuo islamistų ir LGBT aktyvistų iki įvairiausių migracijos lobistų ir kitų profesionalių smegenų plovėjų.

Vienas naratyvas – negimdyk. Kitas – augink šuniuką. Trečias – šeima jau atgyvenusi. Ketvirtas – lietuviškos darbo jėgos nereikia, geriau atsivešime iš Bangladešo.

Ir visa tai, žinoma, vadinama progresu, tolerancija, įtrauktimi. Nes jeigu matai bent kelerius metus į priekį ir nenori, kad Lietuva pavirstų trečiojo pasaulio šiukšlynu, tu jau esi blogas.

Aš renkuosi būti blogas. Manau, tai geriau, nei būti prostitutu, už projektinius pinigus pardavinėjančiu Lietuvą, arba idiotu, varančiu, kokia bloga Lietuva ir kaip Putinas gerai tvarkosi, bet kažkodėl netraukiančiu paskui celofaną į Baltarusiją.

04/10/2026

KREMLINIAI PROVOKATORIAI VILNIAUS GATVĖSE: Kam parsiduoda vadinamieji „šviesuoliai“?

Visi tie 60 „šviesuolių“, LRT eteryje proteguojami veikėjai ir tokios radikalios kairiosios grupės kaip „Sienos grupė“, kurios rėkia už nekontroliuojamą migraciją bei bando lietuvius vadinti naciais, nėra jokie idealistai. Tai tie patys „Kremliaus agentai“ ir „naudingi idiotai“, kuriuos jie taip mėgsta įžvelgti kituose. Jiems visiškai nesvarbu, kam parsiduoti, kad tik pakenktų Lietuvai.

Štai puikus įrodymas, kas vyksta už šitų akcijų:
Tyčiojamasi iš mūsų kultūros: Eduardo Mieželaičio eilutės paverčiamos politiniu faršu – „Lietuva – lietums“. Šalia – „Lietuva visiems“. Šie „aktyvistai“ net nežino elementarios Lietuvos literatūros klasikos ir poezijos eilutes gėdingai priskiria Marcelijui Martinaičiui.

Vietoj lojalumo – sienų atvėrimas: Vietoje integracijos, pagarbos Lietuvos įstatymams ir kultūrai – reikalavimai dar daugiau migracijos ir dar mažiau kontrolės.

Akcijos aptarinėjamos rusiškai: Štai šios akcijos dalyvis pats rusiškai aiškina, kad jie atėjo į anti-antiimigracinį protestą, sąmoningai sukūrė „Lietuva – lietums“ plakatą ir jį klaidingai sieja su Martinaičio eilėmis. Lietuvos politinę akciją lietuviams jie aiškina rusiškai.

Klasikinė Maskvos metodika: Apkaltinti Lietuvą nacizmu, sukiršinti visuomenę ir išjuokti tautinę tapatybę – tai seniai naudojamas Kremliaus propagandos braižas.

O dabar įdomiausia dalis: tie, kurie kituose visur mato Kremlių, patys kažkaip labai patogiai susikalba rusiškai ir demonstruoja visišką neišprusimą apie šalį, kurioje gyvena.

Nustokime būti akli. Šitos provokacijos Vilniaus centre nėra apie jokias „teises“. Tai politinė akcija, kurioje Lietuvos kultūra ir tautinė tapatybė naudojamos kaip įrankis nežabotos migracijos skatinimui, iš kurios jie patys ir gyvena per įvairius projektus.

Kodėl Lietuvoje vis dar nėra užsienio agentų įstatymo? Įvairios organizacijos, gaunančios finansavimą iš užsienio, gali čia laisvai vykdyti politinę veiklą bei formuoti visuomenės nuomonę, o mes tik žiūrime ir piktinamės komentaruose.

Gal jau metas pagaliau susitarti, kur baigiasi pilietinė veikla ir prasideda užsienio interesų veikimas Lietuvoje?
Pabuskit. 🇱🇹

P.S. Aš jau nebeskiriu Briuselio nuo Maskvos – toks jausmas, tarsi jų abiejų tikslas būtų sunaikinti Europą. O jūs dar matote skirtumą?

02/10/2026

MILIJARDAI REGIONAMS AR OLIGARCHAMS?

Tikrasis atskirties mažinimo veidas Lietuvoje
Mums metų metus kartoja: „ES subsidijos skirtos regionų gyvybingumui, darbo vietoms kurti ir atskirčiai mažinti“. Skamba gražiai. O kaip yra realybėje? Realiai šie milijonai dažnai nusėda milžiniškų agrokoncernų sąskaitose.

Puikus pavyzdys – „Linas Agro“ (dabar žinoma kaip „Akola group“). Įmonė gauna milžinišką paramą, tačiau užuot investavusi į vietos žmones, mokėjusi orius atlyginimus Lietuvos regionų gyventojams ir taip mažinusi atskirtį, ji pasirinko kitą kelią.

Paukštynuose masiškai įdarbinti trečiųjų šalių piliečiai – apie 140 filipiniečių.
Ir čia pasakėlė apie „gražią verslo plėtrą“ baigiasi.

Šiandien teisėsauga vykdo ikiteisminį tyrimą dėl galimos prekybos žmonėmis ir dokumentų klastojimo šiuose paukštynuose. Oficialiai nukentėjusiais jau pripažinti dešimtys užsieniečių.

Kokia didžiojo verslo reakcija?
Klasikinė: „Čia ne mūsų darbuotojai, čia rangovas. Mes nieko nežinom.“

Labai patogi schema:
1️⃣ Pasiimi milijoninę ES paramą, kurią garantuojame mes visi – mokesčių mokėtojai.
2️⃣ Pasisamdai subrangovus, kurie atsiveža pigią ir teisiškai neapsaugotą darbo jėgą.
3️⃣ Vietiniai lietuviai lieka be žadėtų orių darbo vietų ir toliau bėga iš regionų.
4️⃣ Visos socialinės, integracijos ir saugumo problemos paliekamos vietos bendruomenėms.

Tai kam iš tikrųjų tarnauja ES subsidijos? Regionų žmonėms ar oligarchams, kuriems vietinis darbuotojas tapo „per brangus“? Jei valstybė ir toliau leis verslui plauti rankas prisidengiant subrangovais, „regioninės atskirties mažinimas“ liks tik gražia fraze ataskaitose Briuseliui.

Metas keisti taisykles: ES parama turi keliauti tik tam verslui, kuris kuria vertę Lietuvos žmonėms ir moka orius atlyginimus!

30/09/2026

WOLT. Šviežia, skanu, kokybiška!

Mes rūpinamės, kad jūsų maistas būtų pristatytas greitai, saugiai ir tiesiai iš geriausių miesto vietų. Tačiau tikrasis mūsų paslaugos unikalumas slepiasi ne restorano virtuvėje, o pačiame pristatymo procese!

Slaptas ingredientas ir ypatingi kelionės prieskoniai
Jei atidarę pakuotę pastebėsite, kad jūsų porcija šiek tiek mažesnė, neskubėkite liūdėti. Jei kurjeris savo snarglėtais pirštukais pakeliui šiek tiek nuvalgys jūsų maisto – tai tik įneš naujų, netikėtų prieskonių ir pavers patiekalą kur kas pikantiškesniu. Tai asmeninis šefo-kurjerio prisilietimas, suteikiantis maistui nepakartojamo „gatvės skonio“.

Kultūriniai ypatumai ir „švaros“ garantas
Atkreipkite dėmesį ir į patį pristatymo momentą. Jeigu kurjeris krepšį ar maistą jums paduoda kaire ranka, atminkite – pagal tam tikrus tikėjimus ir rytietiškus papročius, būtent ši ranka yra skirta užpakaliui valyti.

Bet nesijaudinkite, jie nenaudoja popieriaus – jie plauna! O juk visi puikiai žinome, kad mūsų degalinėse, stotyse ir kituose viešuosiuose tualetuose visur tvarkingai stovi aukščiausios klasės bidė... Tad galite būti visiškai ramūs, kad tie drėgni pirštukai po tokios procedūros yra „ypatingai švarūs“ ir pasiruošę jūsų patiekalui suteikti dar daugiau egzotikos.

Tolerancija be sienų: pasidalykite savo namų gėriu!
Galiausiai, jei nuo mūsų „sterilių“ krepšių jūsų namuose netyčia apsigyvens keletas naujų įnamių – blakių, utėlių ar kokių nors šokliųjų blusų – priimkite tai kaip dovaną. Kaip pažangus vartotojas, remiantis trečiojo pasaulio pragyvenimo šaltinius, jūs privalote savo užsakytu gėriu pasidalinti ir su jomis!
Būkime atviri: juk bet koks bandymas jas išnaikinti būtų visiškai netolerantiškas. Neužsiimkite diskriminacija – juk kur kas gražiau gyventi pasaulyje be blusofobijos, blakofobijos ar utėlėfobijos. Dalintis maistu su parazitais yra aukščiausia modernios empatijos forma!

Annos Koreckės nuotrauka

29/09/2026

Smurtautojui nepavyko apsimesti auka.

Primenu: iškart po sulaikymo Andrijauskas nebuvo auka, niekas prieš jį nesmurtavo. Istorijai iškilus į paviršių, bičiuliui pasakiau: jo advokatų vietoje daryčiau iš jo auką.

Žinoma, visokie LRT apmokami Gritėnai ir kitokie degradai sveikino Andrijausko poelgį, nes „Lietuva lietuviams“ – baisiai jau rasistiškas šūkis, nes Lietuva tai pakistaniečiams.

Žodžiu, smurtautojas po istorijos paviešinimo staiga pasijuto auka, bet tyrimo apgauti nepavyko, su kuo ir sveikinu mus visus. :)

29/09/2026

Esu islamofobas nes nenoriu kad mano šalis virstų į trečiojo pasaulio šiukšlyną?
Fobija – nepagrįsta baimė. Islamofobija – pagrįsta baimė, todėl tai ne fobija.

Kai žmonės mato kasdienybę Vakarų Europoje, jų baimė remiasi ne įsivaizduojamais baubais, o realiais skaičiais:
Švedijoje pastaraisiais metais užfiksuotas dramatiškas gangsterių (nusikalstamų klanų) karų, kasdienių šaudymų ir sprogdinimų bumas, dėl kurio policija buvo priversta prašyti kariuomenės pagalbos, o šalis pagal susprogdinimų skaičių ne karo zonoje pasiekė precedento neturinčius rodiklius Europoje.

Vokietijoje oficiali Federalinės kriminalinės policijos tarnybos (BKA) statistika nuolat rodo, kad užsienio piliečiai ir tam tikrų šalių migrantai (ypač iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų) yra statistiškai stipriai viršijantys vietinių gyventojų rodiklius smurtinių nusikaltimų, plėšimų ir seksualinių išpuolių / prievartavimų kategorijose.

Net tradiciškai saugioje Norvegijoje ar Danijoje fiksuojami su nevaldoma migracija ir getų kūrimusi susiję sprogdinimai, padegimai ar nusikalstamumo bangos.

Matant šią trečiojo pasaulio netvarką, visuomenės jaučiamas siaubas ir pyktis yra visiškai pagrįsta nusikaltimų ir teroro baimė. Žmonių noras apsaugoti savo šalį ir reikalauti griežtos kontrolės yra racionalus savisaugos instinktas, o ne psichologinis sutrikimas.

Geriausias įrodymas, kad visuomenė neturi aklos baimės pačiam islamo tikėjimui, yra Lietuvos totoriai. Jie šimtmečiais gyvena Lietuvoje, yra gerbiami, mylimi ir lojalūs mūsų valstybės piliečiai. Kadangi dėl jų jokių „fobijų“ nekyla, akivaizdu, kad žmonės yra vertinami pagal jų elgesį, kultūrinę integraciją ir pagarbą šalies įstatymams, o ne pagal religiją.

Šiuolaikiniame diskurse žodis „islamofobija“ dažnai naudojamas kaip politinė etiketė, siekiant užtildyti žmones ir paslėpti nesėkmingos imigracijos politikos pasekmes. Neigiamas nusistatymas prieš politinį islamizmą ir nusikalstamumą yra gynybinė reakcija į smurtą, o laisvoje demokratinėje visuomenėje saugumo reikalavimas yra piliečių teisė.

Asociacija Atoveiksmis

10/10/2026

06/10/2026

06/10/2026

05/10/2026

04/10/2026

04/10/2026

02/10/2026

30/09/2026

29/09/2026

29/09/2026

Address

Website

Alerts

Shortcuts

Share

Category

Listing takedown request