Klimato reporteriai

14/06/2026

Lietuvoje įvyko tai, kas gali pakeisti pastatų renovacijos tempą.
112 mln. eurų vertės „Vytis Reno Loans“ sandoris Londone pripažintas vienu svarbiausių metų poveikio finansų projektų – ir tai ne šiaip finansų naujiena.

Pirmą kartą Baltijos šalyse žaliųjų renovacijos paskolų portfelis tapo žaliųjų obligacijų pagrindu. Tai reiškia paprastą dalyką: į Lietuvos daugiabučių atnaujinimą ateina tarptautinis kapitalas.

Kodėl tai svarbu klimato politikai – plačiau:
👉 www.klimatoreporteriai.lt

14/06/2026

Ar mobilumas Lietuvoje yra teisė, ar privilegija?
JT pradeda Tvaraus transporto dešimtmetį ir sako aiškiai: žmogus turi galėti pasiekti darbą, mokyklą ar gydytoją – nepriklausomai nuo to, kur gyvena.

Lietuvoje tai ypač aktualu: regionuose viešasis transportas traukiasi, o automobilis tampa būtinybe. Ką tai reiškia socialiniam teisingumui?

Plačiau – www.klimatoreporteriai.lt

14/06/2026

Kodėl vienos šalys klesti, o kitos vis dar kovoja su skurdu? Kaip kolonializmo palikimas formuoja šiandienos ekonomiką, klimato krizę ir lyčių nelygybę?

Gabija, Aušra ir Kęstutis kalba apie socialinį teisingumą ir pasaulį, kuriame visi esame susiję.

Žiūrėkite video podkastą „Kas yra socialinis teisingumas“.

Ar tikrai gyvename geriau kitų sąskaita? Kodėl vienos pasaulio šaly...

14/06/2026

Kas yra teisinga pertvarka ir kodėl ji svarbi klimato derybose Bonoje?
Trumpai: tai būdas pereiti prie mažiau taršios ekonomikos taip, kad pokyčiai nepakenktų žmonėms ir regionams, kuriuos jie palies labiausiai.

Šiemet JT procese ši tema ypač ryški – sprendžiama ne tik ką keisime, bet ir kaip tai darysime.

Plačiau – www.klimatoreporteriai.lt

14/06/2026

Bonoje vykstančios JT klimato derybos dar kartą primena: klimato krizė nėra vien technologijų klausimas. Tai klausimas apie teisingumą ir atsakomybės pasidalijimą.

Plačiau – www.klimatoreporteriai.lt

31/05/2026

31/05/2026

Apie klimato krizę dažnai kalbame taip, lyg tai būtų vien technologijų ar ekonomikos klausimas. Tarsi tereikėtų išrasti geresnį variklį ar efektyvesnį filtrą, ir visos problemos išsispręstų. Tačiau vis daugiau tyrėjų ir aktyvisčių sako, kad problema slypi giliau – mūsų kultūroje, požiūriuose ir santykyje su gyvybe. Šis požiūris vadinamas ekofeminizmu. Nors žodis gali skambėti sudėtingai, jo esmė labai paprasta: pasaulis, kuris menkina moteris, dažniausiai menkina ir gamtą.
Plačiau - kliamtoreporteriai.lt.

14/05/2026

Vis dar kartojama, kad visuomenė „nenori girdėti“ apie klimatą.
Bet duomenys rodo priešingai.
Kas iš tiesų pavargo: rinkėjai ar sistema? 👇

12/05/2026

Turtingiausių šalių vartojimas šiandien lemia didžiausią ekologinę planetos perkrovą, o tai reiškia, kad už mūsų kasdienius pasirinkimus sumoka silpniausios bendruomenės. Tyrimas rodo, kad globalus BVP auga, bet trečdalis žmonių vis dar negali patenkinti bazinių poreikių – vadinasi, vien ekonomikos augimas vartotojams gerovės negarantuoja. Spurgos ekonomika siūlo kitą kryptį: vertinti pažangą ne tik pagal pinigus, bet ir pagal tai, ar mūsų vartojimas iš tiesų kuria saugią, teisingą ir tvarią aplinką visiems.
Plačiau: klimatoreporteriai.lt

06/05/2026

🌐 60 pasaulio valstybių, kurių ekonomikos sudaro trečdalį pasaulio BVP, susėdo ieškoti realių sprendimų, kaip pereiti prie energetikos be iškastinio kuro. Tai šalys, kurios nebijo klimato politikos ir „kasa“ giliau – tarp jų Austrija, Airija, Danija, Nyderlandai, Ispanija, Prancūzija, Portugalija, Vokietija, Čilė, Kenija, Samoa ir kt.

Kolumbijoje vykusio susitikimo atmosfera leido atvirai kalbėti apie tai, kas ilgai buvo nutylima: iškastinio kuro ryšį su morališkai pasenusiu ekonominiu modeliu, energetinėmis krizėmis ir kariniais konfliktais. Čia pat akcentuotas ir poreikis pradėti kokybiškai naują energetinę transformaciją.

Diskusijos palietė visą problemos spektrą – nuo subsidijų reformos, energetinės priklausomybės ir paklausos mažinimo iki metano emisijų ribojimo ir švarių technologijų plėtros.

Vienas svarbiausių rezultatų – veiksmų planas iki 2050 m. 90 % sumažinti iškastinio kuro naudojimą.

Plačiau apie tai, kas iš tikrųjų vyksta ir kodėl tai svarbu – „Klimato reporterių“ straipsnyje.