Veprių krašto atmintis

05/10/2026

Šiandien, kai Lietuvoje skamba gražiausi sveikinimai MOKYTOJŲ DIENOS proga, iš lietuvių išeivijos žurnalo „Aidai“ ataidi buvusio Veprių pradžios mokyklos mokytojo Prano Pauliukonio žodžiai: „Mokytojo darbo reikšmė tautai yra nenusakoma ir, skaudžiausia, reikiamai neįvertinama“, „mokytojas yra tautos švietėjas ar auklėtojas, jo pareigos yra vienos iš atsakingiausių, o ekonominis jo aprūpinimas – vienas iš menkiausių.“

Rugsėjo gale skelbėme nuotrauką, kurioje jaunas mokytojas Pranas Pauliukonis irstosi Veprių ežere 1929 metais. Tada jis negalėjo žinoti, kaip tragiškai susiklostys jo likimas: 1944 gegužės 22 d. jis, tada Zarasų gimnazijos direktorius, buvo vokiečių suimtas, kalintas ir netrukus išvežtas prievartiniams darbams į Vokietiją.

„Lietuvių tautos gyvenimas ėjo labai vingiuotais, kartais net tragiškais keliais. Drauge su savo tauta tuos pačius vargus išgyveno, tais pačiais džiaugsmais dalijosi ir Lietuvos mokytojas“, – 1967 m. rašė Pranas Pauliukonis išsamiame, visą Lietuvos švietimo istoriją apžvelgiančiame straipsnyje.

„Lietuvos mokytojas tautos švietimo darbą normaliai dirbo maždaug dvidešimt metų (1920-40). 1940 birželio 15 bolševikų okupacija sugriovė lietuvio mokytojo per auką ir vargą statytą tautos švietimo rūmą. Per birželio 14-15 išvežimus deportuota 1098 mokytojai (11 proc. visų mokytojų).“
Tarp išvežtųjų – ir Veprių pradžios mokyklos direktorius Antanas Maldutis bei buvęs Veprių ir Pagelažių pradžios mokyklų mokytojas, Veprių praeities tyrinėtojas Jonas Jončys.

Sielojosi Pranas Pauliukonis ir dėl mokytojų likimo sovietų okupuotoje Lietuvoje: „Jis ir šiandien krašte prievartaujamas ir verčiamas prieš savo šventus įsitikinimus klaidinti lietuvių jaunimą, klastoti tautos istoriją ir auklėti savo tautai priešus. Tai skaudžiausia visoje lietuvių tautos istorijoje Lietuvos mokytojo tragedija.“

Atgautos Nepriklausomybės Pranas Pauliukonis, deja, nesulaukė...

Sveikindami mūsų Mokytojus su jų profesine diena laisvoje Lietuvoje, jaučiame dėkingumą visiems, Lietuvos mokyklą kūrusiems. Prisimename ankstesnius Veprių kašto mokyklose dirbusius ir iš Veprių krašto kilusius mokytojus! 💐 🇱🇹

📖 Buvęs Veprių pradžios mokyklos mokytojas, istorikas, istorijos vadovėlių autorius, visuomenininkas Pranas Pauliukonis gimė Deltuvos valsčiuje 1904 m., mirė Jungtinėse Valstijose 1970 m. Cituota iš jo straipsnio „LIETUVOS MOKYTOJAS AMŽIŲ SŪKURIUOSE“, skelbto išeivijos žurnale „Adai“, 1967 m. lapkričio numeryje.

03/10/2026

„Veprių ežero“ albumas skirtas su ežeru susijusiai istorijai. Tačiau Valda Gedgaudaite feisbuke Gyvenu Vepriuose paskelbtos nuotraukos iš vakarykščio pasiirstymo ir buriavimo Veprių ežere tokios įspūdingos, beveik nerealios, kad kelios jų savaime įplaukė į belaikius albumo vandenis, pratęsdamos istorinių pasiirstymų temą.

O šį nepakartojamą vakarą miestelėnams surengė Šarūnas Žentelis su savo Baidares Nuoma. Veprių ežeras visuomet buvo traukos centras miestelėnams ir Veprių svečiams. Smagu, kad aktyvūs vepriškiai savo iniciatyvomis padeda ežerui ir toliau išlikti poilsio bei įkvėpimo vieta 🛶🌅⛵

Tiesiog puiku, kad vakar vakare Veprių ežere susitiko romantiška istorija ir spalvinga dabartis.

02/10/2026

Mūsų brangioji, muzikalioji, kankliuotojos kunigaikštytės Geldutės žemėje Vepriuose augusi Lina Naikelienė – „Auksinio disko“ laureatė Kanklių metais! Garbingas apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus profesorei buvo įteiktas vakar vakare Lietuvos Nacionalinėje filharmonijoje.

„Šis "Auksinis diskas" yra ne tik įvertinimas už tai, kas jau nuveikta, bet ir gražus ženklas, kiek daug prof. Linos Naikelienės profesinio kelio jau tapo mūsų visų gyvenimo dalimi“, – savo feisbuko paskyroje rašo buvusi studentė, dr. Regina Marozienė, renginyje „visų kanklininkų „genties“ bendruomenės vardu dėkojusi savo Mokytojai už pamokas, "už įskiepytą meilę muzikai, už atkaklumą ir už tai, kad savo darbu kūrė Lietuvos muzikos kultūrą.“

„Ką gyvenime dariau – tai tik su meile kanklėms“, – yra sakiusi pati Lina Naikelienė. Tą meilę patyrėm ir mes, vepriškiai, nes kanklių muziką talentingoji kanklininė skleidė ne tik po Lietuvą bei platųjį pasaulį, bet ir ne kartą atvežė ją į savo tėviškę Veprius.

Žvelgiant atgal į laureatės nueitą kelią – nuo Veprių vidurinės mokinės su smuikeliu rankose iki žymios kanklininkės – jis atrodo tarsi misija, kurią Ji visa savo esybe jautėt ir jai gyveno, gavusi iš Likimo tam reikalingus talentus bei energiją.

Sveikiname mūsų Liną ir didžiuojamės, kad Ją turime, kad Ji tiek daug davė Lietuvai!

O vasaros naktimis, kai virš Veprių ežero ims sklisti legendinės kunigaikštytės Geldutės kanklių garsai, ežero bangelėse nuo šiol ribuliuos ir „Auksinio disko“ atspindžiai...

Nuotraukos su "Auksinio disko" laureate Lina Naikeliene – iš Lietuvos muzikų sąjungos prezidentės, profesorės Audronės Žigaitytės-Nekrošienės ir dr. Reginos Marozienės veidaknygių.

02/10/2026

Sveikindami Lietuvos policininkus su profesine jų švente, dar vadinama ir Angelų sargų diena, su dėkingumu 🙏 prisimename visus ankstesnius ir dabartinius mūsų krašto žmones, dirbusius ir tebedirbančius šį atsakingą, o neretai ir pavojingą darbą.

Pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės 🇱🇹 metais tarnauti jaunos valstybės sargyboje ryžosi ne vienas buvęs savanoris.

📸 Nuotraukose, kuriomis šiandien dalinamės, – Klaipėdos pasienio policininkas, buvęs mūsų krašto savanoris Medardas Pačepavičius.

📖 Pirmą kartą Policijos diena buvo paminėta prieš 105 metus spalio 2 d. Kaune, o policijos profesine švente oficialiai buvo paskelbta 1925 m. ir iškilmingai švęsta iki 1940 metų sovietų okupacijos. (Policijos departamento informacija)

29/09/2026

Nuo miestelio pusės prie Veprių ežero artėjant, žvilgsnį patraukia pora valtyje, sklendžianti viršum ežero visais metų ir paros laikais: čia rūkuose tirpstanti, čia saulės spinduliais vainikuota, čia link žvaigždėto dangaus svajų burėmis kylanti.

Kaži, kiek svajingų pasiirstymų po Veprių ežerą praeityje būta? Nesunku įsivaizduoti, kad ežero bangos valtyje supo lingavo ir romantišką Pelagijos Kosakosvkytės ir Aleksandro Bower Saint Clairo porą, Veprių dvare įsikūrusią XIX a. ketvirtajame dešimtmetyje.

Pasiirstyti išplaukdavo Veprių žemesniosios žemės ūkio mokyklos moksleiviai ir dėstytojai, Veprių pradžios mokyklos mokytojai. O gal ir žavi konservatorijos studentė Birutė Nasvytytė, vėliau ištekėjusi už prezidento Antano Smetonos sūnaus Juliaus?..

Apie ne tokius senus romantiškus pasiirstymus Veprių ežeru tikrai galėtų papasakoti ne vienas „Veprių krašto atminties“ sekėjas. Bet paprastai tokie prisiminimai ir tokios svajonės lieka glūdėti giliai širdyje arba išsiskleidžia poezijos posmais, kaip kad Maironio eilėraštyje „Ant Drūkšės ežero“:

Tarp žalio ežero bangų,
Toli nuo triukšmo, nuo vargų
Laivelis supa mus.

Man ranką padavei jautriai
Ir jauną širdį atdarei
Bendros žvaigždės vardu:
Dabar ar juokias ateitis.
Ar sopa, verkia mums širdis –
Jaučiu ašai už du.

29/09/2026

Skubame dalintis džiugia Lietuvos muzikinio pasaulio žinia: tarp 2026 metų „AUKSINIO DISKO“ laureatų – ir talentingoji mūsų žemietė, Vepriuose augusi, savo kelią į muziką Veprių vidurinėje mokykloje pradėjusi kanklininkė, profesionaliosios kanklių muzikos puoselėtoja, profesorė LINA NAIKELIENĖ.

Gal kas nors iš vepriškių turės galimybę pasveikinti „AUKSINIO DISKO“ laureatę spalio 1 d. 18 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. „Veprių krašto atmintis“ tikisi gauti nuotraukų iš renginio ir jomis pasidalinti.

O belaukiant Pasaulinės muzikos dienos spalio 1-osios, KANKLIŲ skambesio kupiną LINOS NAIKELIENĖS gyvenimą peržvelgti padės mūsų veidaknygėje jai skirtas albumas. Komentaruose pridedame dar keletą nuorodų.

Spalio 1-ąją, Pasaulinę muzikos dieną, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje – Didžioji muzikų šventė.
Šventės akcentas – 2026 metų „Auksinio disko“ laureatai. Už viso gyvenimo nuopelnus bus pagerbta Lina Naikelienė, o „Auksiniai diskai“ įteikti vargonininkei Jurgitai Kazakevičiūtei, operos solistei Viktorijai Miškūnaitei, džiazo dainininkei Veronikai ChiChi ir Panevėžio muzikinio teatro pučiamųjų orkestrui „Garsas“.
Šių metų laureatų pagerbimas – tik viena Didžiosios muzikų šventės dalis. Į Nacionalinės filharmonijos sceną susirinks ir ankstesnių metų „Auksinio disko“ laureatai bei šventės svečiai – operos solistai, instrumentininkai, džiazo muzikai, du chorai, kameriniai ansambliai ir du orkestrai.
Programoje – Vivaldi ir Händelis, opera ir džiazas, vargonų, chorinė, kamerinė ir orkestrinė muzika. O šventės finale tęsis nuo pirmojo Didžiojo muzikų parado 1997 metais gyvuojanti tradicija: skambės Händelio „Aleliuja“, o Luigi Denzos „Funiculì, Funiculà“ dainuosime visi kartu.
Spalio 1 d. 18 val.
Lietuvos nacionalinė filharmonija
Bilietai – KAKAVA.lt
https://kakava.lt/renginys/didzioji-muziku-svente-2026/12941/27347

28/09/2026

Gimtasis kraštas yra daugiau nei erdvė, jo materialieji pavidalai teikia mums pagrindinį svajonių koloritą, iš jo materijos, žemės ir vandenų vaizdų, auga mūsų dvasinės vaizduotės augalas.

Galėjom tai pajusti jau pirmajame „Veprių ežero“ albumo puslapyje, atidžiai žvelgdami į meninę Giedriaus Šiukščiaus fotografiją ar skaitydami Leonardo Gutausko romano „Vilko dantų karoliai“ ištraukas.

Romano pasakotojo akyse šmėstelėjęs vaizdas su tiltu į Veprių ežero salą paskatino ta kryptimi – į neatmenamumo sferą – paėjėti tolėliau, pasitelkus vaizduotės tyrėjo Gastono Bachelardo esė apie vandenį ir svajones.

Šio prancūzų filosofo įžvalgos ir įvesdina į antrąjį albumo puslapį, išjudindamos sielos energiją, primindamos, kokia vandenimis – tekančiais ir stovinčiais, džiugiais ir melancholiškais – turtinga mūsų gimtinė, mūsų dvasios buveinė.

O prisimindami, pasak G. Bachlardo, „niekada nesame tikri istorikai, visada esame šiek tiek poetai“...

Vis dėlto tiltas į Sanklero salą, kurioje vasarą dvariškiai vakarieniaudavo, romantiškas pasiplaukymas ežeru valtimi su burėmis, gausios ežero dovanos ant Veprių dvaro savininkų stalo – ne poetinė išmonė, bet reali istorija.

🖼 Apie tai – tekstuose prie vaizdų.

P.S. Gastonas Bachlardas (Bašliaras, 1884–1962) –prancūzų fizikas, chemikas, filosofas, kultūros istorikas, poetinės vaizduotės tyrinėtojas.

19/09/2026

Šiandien, Miškininko dieną, Valstybinių miškų urėdija kvietė Lietuvos gyventojus susitikti su miškininkais 🌳🌲

O „Veprių krašto atmintis“ ta proga kviečia sugrįžti į ketvirtąjį pereito amžiaus dešimtmetį ir pasidžiaugti šaunia Ukmergės urėdijos miškininkų kompanija.

Kokia proga ir kuriais tiksliai metais jie nusifotografavo, nėra aišku. Tačiau vyrai, kaip matyti, ryškių charakterių, o ir jumoro jausmo nestokojantys :)

Pirmoje eilėje pirmas iš kairės sėdi mūsų kraštietis, bajoriškos kilmės Vladislovas Hofmanas (1898-1981), gimęs ir augęs Bernotiškyje, tada priklausiusiame Veprių valsčiui, vėliau – narsus ⚔️ 🇱🇹Nepriklausomybės kovų dalyvis.

Miškininko dieną tinka paminėti, kad Vlado Hofmano prosenelis Ernestas Hofmanas tarnavo Kosakovskių dvare girininku 🌲🌳ir už nuopelnus iš grafienės Kosakovskos gavo pagrindinio Veprių dvaro atskirą Bernotiškio dalį (160 dešimtinių).

Su Jūsų diena, mieli Lietuvos miškininkai! 💚

📷Nuotrauka iš Veprių krašto muziejaus rinkinių.
📖Informacija – iš monografijos "Vepriai"

14/09/2026

Vos prieš kelias savaites švystelėjo svajonė sukurti Veprių ežerui skirtą albumą. Ir štai, lyg tos svajonės pažadinti, iš įvairių šaltinių ėmė plaukti, iš atminties gelmių paviršiun kilti ežero vaizdai, primindami ir jo kilmę, ir pakartotinus bandymus išsiveržti iš žmogaus jam numatytų ribų, ir nugrimzdusią Sanklero salą…

Gerai, kad tą salą, kaip ir legendinį dėdės luotą, romane „Vilko dantų karoliai“ įamžino Leonardas Gutauskas (1938–2021), nemažą dalį savo vaikystės praleidęs Vepriuose. Šio kūrėjo atmintyje atgimę, vaizduotės perkeisti ežero vaizdai praturtins ir naująjį albumą, poetišku pasakojimu lydėdami fotografijas.

Bet turbūt kiekvienas mes turime savo Veprių ežerą – su savais įspūdžiais ir prisiminimais, su svarbiais, o gal net lemtingais gyvenimo epizodais. Vieni jų taip ir liks slaptoje širdies kertelėje, kiti taps šeimos pasakojimo dalimi, o dar kiti, tikėkimės, įsilies į „Veprių krašto atmintį“, taip praturtindami sakmišką mūsų ežero istoriją.

Seniausias vietos atmintyje išsaugotas tos istorijos klodas – dar iš baudžiavos laikų, kai ežeras-tvenkinys Veprių dvaro savininkus ne tik žuvimi aprūpino, bet ir parką puošė bei pramogų vieta buvo. Prisiminsim albume ir tai.

O dabar sėskim į atminties valtį ir leiskimės į pirmąją virtualią iškylą po Veprių ežerą!