14/01/2024
MANO MISIJA - SOCIALINIS TEISINGUMAS IR ŽMONIŲ SANTAIKA
Valstybė - tai bendruomenė, kurioje egzistuoja natūrali įvairovė. Siekis socialinio teisingumo nereiškia tokios įvairovės panaikinimo. Svarbu yra tai, kad ši įvairovė netaptų bendruomenės nesantaikos priežastimi. Valstybės (valdžios) pareiga - būti skydu silpniausiems bendruomenės nariams ir tokiu būdu padėti jiems gyventi orų gyvenimą. Turime suprasti, kad bet kurios bendruomenės dalies silpnumas turi tapti visų bendruomenės narių problema.
Žmogus turi stiprėti ne tuomet, kai nukonkuruoja kitą, bet tada, kai sugeba kūrybiškai bendradarbiauti su kitais bendruomenės nariais. Svarbu yra tai, kad kiekvienas žmogus pajustų, jog viešasis gyvenimas tvarkomas ne kurios nors bendruomenės dalies naudai, bet siekiant dermės atsižvelgiant į visų narių siekius. Tik tada valdžia turės neabejotiną autoritetą, o žmonės bus solidarūs. Tuomet solidari bendruomenė išvengs socialinės nesantaikos ir sėkmingai kurs gėrybes.
Reikia suvokti, kad gėrybių gausa nėra svarbiausias valstybės gyvenimo tikslas, bet labiau priemonė siekti visų žmonių gerovės. Svarbu, kad rinkos ekonomika būtų suprantama ne kaip savaime veikiantis mechanizmas, bet kaip nuolat puoselėjamas sodas, kuris neprižiūrimas gali tapti tiesiog brūzgynu. Todėl rinkos ekonomika, kai neginami silpniausi rinkos dalyviai, nėra laikomasi sąžiningų konkurencijos taisyklių bei nėra saugomasi politikos ir verslo susiliejimo, tampa tiesiog įrankiu kurios nors turtingų žmonių grupės rankose.
Siekis socialinio teisingumo yra tam tikra dorybė, kuri keičia požiūrį į žmonių teises ir pareigas bei problemas apskritai. Todėl tik šią dorybę brandinanti bei branginanti valstybė (valdžia) gali pasiekti, kad ekonomikos augimas netaptų žmonių supriešinimu ir gerovės kūrimu tik daliai bendruomenės narių, o kurtų santaiką tarp žmonių ir kurtų gerovę visiems Lietuvos žmonėms.
Kandidatas į Lietuvos Respublikos Prezidentus
Andrulėnas Zenonas