28/11/2025
| 30 dienų = 30 istorijų* | Nuo 2015 metų tikrosios NVO iš esmės laikomos neperkančiosiomis organizacijomis
Viešieji pirkimai, perkančiosios ar neperkančiosios statusas NVO sektoriuje neretai primena galvosūkį. Viena vertus – kasdienė organizacijos veikla, projektai, bendruomenės, kurioms dirbama. Kita vertus – netikėtai atsirandančios naujos sąvokos: „pirkimų planas“, „pirkimo procedūros“, „viešųjų pirkimų taisyklės“ ir, žinoma, nuolatinis klausimas👇
Ar mūsų NVO yra neperkančioji organizacija, ar ne?
Diskusijos dėl NVO statuso viešųjų pirkimų kontekste Lietuvoje vyksta jau ilgai. Pirmasis LR Viešųjų pirkimų įstatymas priimtas dar 1996 m., tačiau NVO specifikos jame beveik nebuvo. Lietuvai tapus ES nare, pirkimų reguliavimas dar labiau sugriežtėjo – įgyvendinant direktyvas, augo biurokratija, o NVO neretai patekdavo į joms nebūdingų procedūrų spąstus.
Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras kartu su partneriais, buvome tie, kurie nuosekliai, argumentuotai ir atkakliai siekė pokyčių:
✅Įrodinėjome, kad neturi būti apkraunamos tais pačiais pirkimų reikalavimais, kurie skirti didelėms valstybinėms institucijoms ar verslui;
✅Dalyvavome dešimtyse (o iš tikrųjų – šimtuose!) susitikimų, darbo grupių, konsultacijų, kad parodytume realius NVO veiklos iššūkius ir pasiūlytume sprendimus;
✅Stiprinome pačias NVO, teikdami joms aktualią informaciją, organizuodami mokymus, atlikdami tyrimus ir skatindami skaidrumo kultūrą sektoriuje.
2015-ieji tapo lūžio tašku - būtent 2015 m. ir paskesni teisės aktų pakeitimai, o tiksliau nuo 2017-07-01 Viešųjų irkimų įstatyme atsirado konkretesnė nuostata, lemianti, kaip vertinamas organizacijos tikslas ir veiklos pobūdis, nusistatant ar esi perkančioji, ar neperkančioji organizacija.
Įstatyme nurodyta, kad kai subjektas vykdo veiklą įprastinėmis rinkos sąlygomis, siekia pelno ir pats prisiima savo veiklos nuostolius, laikoma, kad viešieji interesai, kuriems tenkinti jis įsteigtas arba kuriuos tenkinti jam nustatytas tikslas, yra pramoninio arba komercinio pobūdžio.
Nuostata dėl (ne)komercinio ir (ne)pramoninio pobūdžio viešųjų interesų praktikoje kelia daugiausia neaiškumų vertinant / statuso klausimą.
⚠️Tačiau tos NVO, kurių valdyme valstybės ir/ar savivaldybės institucijos nedalyvauja ir nėra jų kontroliuojamos, vykdo veiklą įprastinėmis rinkos sąlygomis, siekia pelno ir pačios prisiima savo veiklos nuostolius, laikoma, kad viešieji interesai, kuriems tenkinti įsteigta organizacija arba kuriuos tenkinti organizacijai nustatytas tikslas, yra PRAMONINIO arba KOMERCINIO pobūdžio.
Perkančioji organizacija ar neperkančioji organizacija – nusistato pati NVO ir joks asignavimų valdytojas neturi teisės reikalauti NVO registruotis .
Taigi, NVO laikoma NEPERKANČIĄJA ORGANIZACIJA, kai atitinka visus šiuos punktus:
👉NVO valdyme valstybės ir/ar savivaldybės institucijos nedalyvauja ir nėra jų kontroliuojama;
👉NVO vykdo veiklą įprastinėmis rinkos sąlygomis, tai yra negauna finansavimo tiesiogiai, o konkuruoja konkursuose su kitais subjektais;
👉NVO pati prisiima savo veiklos nuostolius, o bankroto atveju jos valstybės ar savivaldybių institucijos nebegelbėja.
‼️Atkreipiame dėmesį, kad šiuo atveju finansavimo gavimas yra tik antrinis požymis ir neturi būti vertinamas.
💡Tačiau atkreipiame dėmesį, kad kiekviena neperkančioji organizacija privalo turėti patvirtintas neperkančiųjų organizacijų taisykles.
O Identifikavus save kaip perkančiąją organizaciją, organizacijai tenka ne tik laikytis visų įprastų administracinių įsipareigojimų:
📍 metinio pirkimų plano rengimo,
📍 pirkimų vykdymo per CVP IS,
📍 pirkimų ataskaitų teikimo,
📍 griežto procedūrų dokumentavimo ir kt.
Prie viso to prisideda ir dar vienas svarbus aspektas – Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (VPIDĮ) reikalavimai ir tuomet visi viešųjų pirkimų proceso dalyviai dirbantys organizacijoje patenka į VPIDĮ taikymo sritį ir privalo teikti deklaracijas VTEKui.
Būtent todėl mūsų centras jau daugelį metų siekiame, kad NVO nebūtų dirbtinai „prilyginamos“ perkančiosioms organizacijoms – juk NVO veiklos pobūdis, turimi resursai, pavaldumo nebuvimas vien dėl finansavimo gavimo bei visiškai kitokia valdymo struktūra iš esmės skiriasi nuo viešojo ar verslo sektoriaus.
O kokios jūsų patirtys, iššūkiai ar sėkmės istorijos❓ Kaip jūs save identifikuojate❓Ar būtų naudinga pasidalinti NPO taisyklėmis❓
Pasidalinkite komentaruose 👇
*30 dienų iki 30-ojo NIPC gimtadienio — 30 istorijų
| | | | | | | |
