09/05/2026
Coco ir jo vidinis pasaulis, kuris iki šiol nejautė žmogaus Meilės.
Kuomet gyvūnas nuo mažumės nejaučia žmogaus Meilės, tada jo vidiniame pasaulyje būna daug baimės. Pirmiausia ši spraga lemia, kad gyvūnas nepasitiki savimi, tuomet tai lemia baimę aplinkai ir dar nepažintam žmogui.
Coco pasaulis būtent su šia spraga. Jis neturėjo vaikystės, kurioje būtų žmogus. Vaikystės, kurią lydėtų vaikiškas nerūpestingumas, žaidimai ir saldus miegas. Jo vaikystė buvo lauke, su nuolatiniu išlikimo režimu, medžiojimu ir noru gyventi.
Žmonės dažnai nori jaukaus gyvūno, kuris jau turėjo visus gyvenimiškus etapus, kuriuos lydėjo žmogaus meilė. Nori, kad katinas būtų drąsus ir jau nebereikėtų patiems apsišarvuoti kantrybe. Tačiau tokie gyvūnai kaip Coco reikalauja kantrybės ir supratingumo, nes spragos neužtaisomos per keletą dienų. Tokiems katinėliams kaip Coco reikia laiko, nes pirmiausia mums tenka sunki misija - gyvenant šia diena, reikia susigrąžinti prarastą laiką, kuomet nebuvo žmogaus. O tai sunku. Bet nereiškia, kad neįmanoma.
Protingas žmogus supranta, kad gyvūnai turi jausmus ir savitą vidinį pasaulį ir, kad tas pasaulis išlaisvėtų reikia meilės ir kantrybės. Ir vėliau tokie katinai kaip Coco atsidėkodami už meilę, kantrybę ir suteiktus namus, atsidėkoja su kaupu ir iš visos širdies. Ir neretai, tokie katinai būna patys meiliausi, nes jūs buvot šalia jo, kuomet jo pasaulyje buvo sunku. ❤️