Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Bijutiškis paminėtas 1385 m., kuomet Ldk Jogaila vietovę kartu su Kernave padovanojo Vigandui Algirdaičiui. Bijutiškio vardas dar kartą minimas 1478 m., kai Nekrašo Eirudavičiaus našlė Ona Dubingių bažnyčiai užrašė kai kurias Bijutiškio dvarui priklausančias žemes, mišką, pievas, galvijų dešimtinę ir valstiečius. Nuo tada Bijutiškio vardas žinomas Lietuvos Didž
iojoje Kunigaikštystėje ir ne kartą minimas jos dokumentuose. Bijutiškyje buvo įkurta Dubingių bažnyčios altarija. Dar vieną altariją Bijutiškyje įkūrė Barbora ir Kristupas Giedraičiai 1542 m. Bijutiškis rašytiniuose šaltiniuose dar minimas XVI a. antrojoje pusėje, kuomet tarpusavyje konfliktavo Bujutiškio dvaro savininkas Jeronimas Daugėla Narbutas ir Dubingių klebonas Povilas Baltramiejavičius. kaimas priklausė Valentinavičiams. Vienas jų – Juozapas Valentinavičius – 1791 m. Bijutiškyje pastatė medinę bažnyčią. pirmoje pusėje dvaras ir kaimas priklausė Giedraičiams. Šie dalyvavo 1863 m. sukilime prieš Rusijos imperiją. Už tai Bijutiškio dvaras buvo nusavintas ir perduotas Vilniaus gubernatoriui Jegorui Pavlovičiui Steblinui-Kamenskiui. Steblinas-Kamenskis sugriovė Bijutiškio katalikų bažnyčią ir jos vietoje pastatė mūrinę Šv. Damijano vardo cerkvę. Po Pirmojo pasaulinio karo ir Lietuvos nepriklausomybės kovų Bijutiškis liko Lietuvoje. Čia 1926–1927 m. įkurta katalikų parapija, cerkvė nugriauta ir jos vietoje pastatyta medinė, dabartinė katalikų bažnyčia.
